Apie tai profesorius kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Vakcinuotis ragina ir toliau
Pasak S.Čaplinsko, medicininiu požiūriu galimybių pasu buvo siekiama dviejų tikslų – paskatinti skiepytis ir reguliuoti žmonių srautus. Tačiau dabar reikės ieškoti naujų būdų.
„Akivaizdžiai matome, kad tie žmonės, kas galėjo, norėjo ir suprato, tie pasiskiepijo, dabar reikia ieškoti kitų būdų, kaip motyvuoti, kaip paaiškinti dvejojantiems žmonėms.
O srautų reguliavimas galimybių paso pagalba tuo metu, kai pradėjo plisti netgi delta variantas, jau nekalbant apie omikroną, aiškiai parodė, kad gali užsikrėsti ir perduoti virusą tiek pasiskiepiję, tiek nepasiskiepiję žmonės, todėl tokiu būdu reguliuoti srautus toliau turbūt būtų nepagrįsta“, – svarstė profesorius.
Jis pridūrė, kad dalį žmonių šis įrankis tikrai paskatino priimti sprendimą pasiskiepyti, tačiau kitai daliai – priešingai, sukėlė nepasitenkinimą.
„Iš vienos pusės, kiekvieną priemonę turėtumėme vertinti pagal tai, kokį ji daro teigiamą ir neigiamą poveikį tiek artimoje, tiek tolimesnėje perspektyvoje, tiek konkrečiam asmeniui, tiek visuomenei. Tai, kad dalis žmonių dar netiki šita priemone – skiepų saugumu ir efektyvumu apsaugant nuo ligos – aišku, kad nėra gerai“, – kalbėjo specialistas.
Profesorius pažymėjo, kad visuomenei buvo paskleista ir neteisinga žinutė – esą paskiepytiems žmonėms virusas nepavojingas.
„Kalbant apie srautų reguliavimą, deja, kai kas suprato, kad, jeigu žmogus pasiskiepijęs, tai gali toliau nebesisaugoti. Vienus žmones tai paskatino elgtis saugiau, kitus – priešingai, jie neteisingai suprato šitą žinią. Manau, čia ateities uždavinys sociologams įvertinti šitos priemonės reikšmę tolimesnėje perspektyvoje“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Specialistas pabrėžė, kad vakcinacija ir toliau išlieka labai aktualia viruso valdymo priemone.
„Puikiai matome, kad į intensyvios terapijos skyrius pagrinde patenka tie žmonės, kurių imuninė sistema nesugeba pasipriešinti virusui. Labai svarbu, kiek daug to viruso žmogus įkvėps. Jeigu mažiau viruso gaus žmogus, jei laikysis biosaugos priemonių ir jei imuninė sistema bus pakankamai stipri, puikiai matome, kad tokie žmonės arba perserga lengvai, arba, jei ir patenka į ligoninę, paprastai jie pasveiksta.
Deja, tas sluoksnis žmonių, dar neįgijusių imuniteto ar natūraliu būdu, ar skiepų pagalba, išlieka. Tada labai svarbu, kad kiekviena šeima suprastų, kad pirmiausia reikia saugoti savo senjorus, o vaikučiai, deja, bendraudami, matome puikiai, kad parneša virusą į namus“, – aiškino S.Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, jei žmonės nepaisys naujos gyvenimo realybės sąlygų, labai didelis krūvis ir toliau slėgs šeimos gydytojus. Jeigu gyventojai negalės gauti kitų svarbių sveikatos paslaugų, įsisenės kitos ligos, gali vėl išaugti perteklinių mirčių skaičius.
Prakalbo apie testavimo išplėtimą
Kaip sunkiai žmogus sirgs koronavirusu, priklauso nuo to, kiek viruso dozės jis gaus, tačiau S.Čaplinskas teigė, kad į omikron simptomus pro pirštus žiūrėti nereikėtų.
„Jei žmogus daug gavo viruso ir jei jis tuo metu turėjo dar kokią kitą ligą, gal gripą, dar šalia prisidės kelios chroninės ligos, nutukimas, amžius, žmogus gali sirgti tikrai sunkiai, net jei buvo pasiskiepijęs“, – pabrėžė jis.
Visgi, pasak profesoriaus, šios atmainos simptomai dažniausiai primena gripą ar tiesiog peršalimą.
„Kosulys, skauda gerklę, daliai žmonių pakyla temperatūra, daliai – ne. Bendras nuovargis, kai kuriems dingsta skonio ar kvapo pojūtis, o toliau gali priklausyti nuo to, kokių gretutinių ligų turi vienas ar kitas žmogus“, – paaiškino virusologas.
Kas dabar galėtų įtikinti žmones skiepytis? Pasak S.Čaplinsko, koronavirusą valdančioms valdžios struktūroms jau nuo pat pradžių reikėjo analizuoti žmonių nuotaikas, nusistatymus ar įsitikinimus, pabandyti atsakyti į visuomenei kylančius klausimus.
„Aišku, lengva taip kalbėti, bet padaryti ne taip paprasta. Kai visuomenė dabar taip susisluoksniavusi, ypač didelę įtaką turi socialinė medija, susiformavo tam tikri socialiniai burbulai. Jei žmogus gyvena savo socialiniam burbule ir tiki tik ta informacija, kuri ten sklando, nemato kitos informacijos, šnekėkim atvirai – dalis žmonių turbūt principingai nepriima tos informacijos, kurią teikia tradicinės žiniasklaidos priemonės, dalis žmonių galbūt iš karto galvoja kontrargumentus, jei tai eina iš valdžios struktūrų ar „valdiškų“ institucijų, o jei šeimos gydytojas neturi laiko ar yra pasidavęs vienokio ar kitokio socialinio burbulo įtakai, jis netampa tuo autoritetu.
Čia ir yra didelė bėda, kad dalis žmonių tiki tais autoritetais, kurie galbūt neseka tos naujos nuoseklios informacijos, o žaisti emocijomis yra pats paprasčiausias ir pigiausias kelias“, – kalbėjo profesorius.
Pasak S.Čaplinsko, visi specialistai vieningai sutinka, kad testavimas yra vienas iš svarbiausių įrankių, kovojant su pandemija, tačiau kuo toliau, tuo labiau bus taip, kad virusą platins persirgę arba pasiskiepiję žmonės.
Jis pridūrė, kad sumažinti testavimo apimčių tikrai nereikėtų, bet reikėtų keisti ir testavimo algoritmą, plačiau naudoti greituosius antigeno testus.
„Kuo greičiau nustatant ir kuo dažniau testuojant greitaisiais antigeno testais, jeigu gauname jį teigiamą, jei nėra klinikinių indikacijų, tai visiškai nebūtina atlikti PGR tyrimo, kuris užtrunka, kuris yra brangus, ir panašiai.
Kitas klausimas – kaip įvesti to tyrimo rezultatus į e-sveikatos sistemą, juk greituosius testus galėtų atlikti ir pats žmogus. Jei žmogus jaučia menkiausius klinikinius simptomus, paprastai jie yra labai tikslūs ir arti 100 proc. sutampa su PGR tyrimo rezultatais“, – paaiškino profesorius.
Pasak jo, tokiu būdu būtų sutaupyta ir laiko, ir resursų, žmogus greičiau sužinotų savo kovido statusą ir galėtų izoliuotis.
„Išnaudojant visas technines galimybes ir naujas žinias, galima trumpinti izoliacijos laiką ir greičiau nustatyti ligą, su mažesnėmis sąnaudomis ir efektyviau valdyti pandemiją“, – teigė S.Čaplinskas.
Jo teigimu, nerimą kelia ir Vyriausybės atsisakytas profilaktinis testavimas nepasiskiepijusiems.
„Atsisakius profilaktinio testavimo, bus uždelstas užkrato nustatymas vienoje ar kitoje įstaigoje, neišvengsime didesnio skaičius protrūkių įstaigose, o paskui jie bus atnešti į šeimas.
Manau, kad būtų tik dar platesnis viruso plitimas“, – svarstė S.Čaplinskas.
