I. Šimonytei užsiminus apie visų ribojimų atšaukimą – ekspertų verdiktas: nerimą kelia ženklai ligoninėse

Vyriausybei sustabdžius galimybių paso naudojimą, trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė išreiškė lūkestį, jog artimoje ateityje bus galima atsisakyti ir visų kitų šiuo metu taikomų pandemijos valdymo priemonių: ploto ribojimų prekybos centruose, kaukių bei respiratorių uždarose patalpose.

Ekspertai išlieka atsargūs ir pabrėžia, kad pandemijos pikas dar nepasiektas, be to, šiuo metu pastebimas ir hospitalizacijų skaičiaus didėjimas, o situaciją dar gali pakeisti ir naujasis COVID-19 omikron potipis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekspertai išlieka atsargūs ir pabrėžia, kad pandemijos pikas dar nepasiektas, be to, šiuo metu pastebimas ir hospitalizacijų skaičiaus didėjimas, o situaciją dar gali pakeisti ir naujasis COVID-19 omikron potipis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekspertai išlieka atsargūs ir pabrėžia, kad pandemijos pikas dar nepasiektas, be to, šiuo metu pastebimas ir hospitalizacijų skaičiaus didėjimas, o situaciją dar gali pakeisti ir naujasis COVID-19 omikron potipis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekspertai išlieka atsargūs ir pabrėžia, kad pandemijos pikas dar nepasiektas, be to, šiuo metu pastebimas ir hospitalizacijų skaičiaus didėjimas, o situaciją dar gali pakeisti ir naujasis COVID-19 omikron potipis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekspertai išlieka atsargūs ir pabrėžia, kad pandemijos pikas dar nepasiektas, be to, šiuo metu pastebimas ir hospitalizacijų skaičiaus didėjimas, o situaciją dar gali pakeisti ir naujasis COVID-19 omikron potipis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekspertai išlieka atsargūs ir pabrėžia, kad pandemijos pikas dar nepasiektas, be to, šiuo metu pastebimas ir hospitalizacijų skaičiaus didėjimas, o situaciją dar gali pakeisti ir naujasis COVID-19 omikron potipis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekspertai išlieka atsargūs ir pabrėžia, kad pandemijos pikas dar nepasiektas, be to, šiuo metu pastebimas ir hospitalizacijų skaičiaus didėjimas, o situaciją dar gali pakeisti ir naujasis COVID-19 omikron potipis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekspertai išlieka atsargūs ir pabrėžia, kad pandemijos pikas dar nepasiektas, be to, šiuo metu pastebimas ir hospitalizacijų skaičiaus didėjimas, o situaciją dar gali pakeisti ir naujasis COVID-19 omikron potipis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daiva Razmuvienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daiva Razmuvienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 4, 2022, 5:58 AM

Vis dėlto, portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai išlieka atsargūs ir pabrėžia, kad pandemijos pikas dar nepasiektas, be to, šiuo metu pastebimas ir hospitalizacijų skaičiaus padidėjimas, o situaciją dar gali pakeisti ir naujasis COVID-19 omikron potipis.

Didesnė atsakomybė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė pastebėjo, kad kiekvienas pandemijos etapas buvo valdomas skirtingomis priemonėmis, tad pasikeitus epidemiologinei situacijai, atsiradus naujoms atmainoms, tenka peržiūrėti viską – galiojančius teisės aktus, iš naujo įvertinti rizikas.

Vis dėlto, epidemiologė pabrėžia, kad dabartinis pandemijos taškas dar nėra tinkamas laikas visų ribojimų atsisakymui.

„Galimybių paso atsisakymas dar nereiškia, kad su juo pasibaigia pandemija. Virusas niekur iš Lietuvos neišėjo, ir ypač dabartiniu metu Lietuvoje dar vis kopia į tą kalną. Dar piko tikrai nesame pasiekę, kiekvieną dieną matome aukštus naujų susirgimų skaičius.

Kiekvienos savaitės vidutinis naujų atvejų skaičius vis auga 50 – 60 proc. Ir kiti rodikliai, pavyzdžiui, teigiamų tyrimų atsakymai nuo ištirtų atvejų vėl yra ganėtinai aukšti – apie 40 proc. Visi šie rodikliai tikrai nekalba apie tai, kad mes jau esame pasiekę tą piką.

Tad šiuo metu, net jeigu ir nėra galimybių paso, lieka kiti ribojimai, kaip kvadratūros prekybos centruose, asmens apsaugos priemonių naudojimas. Reiškia, kad mes kiekvienas turime prisiimti žymiai didesnę atsakomybę, ir tą patį respiratorių nešioti net ir ten, kur jis nėra rekomenduojamas. Jau treti metai pandemijos, ir kaukės bei respiratoriai nėra jokia naujiena“, – pabrėžė epidemiologė.

D.Razmuvienė pripažįsta, kad atstumų laikymasis ar susibūrimų vengimas nuo pandemijos pavargusiai visuomenei, išsiilgusiai renginių ir kitų pramogų, nėra paprastas.

„Tačiau tuo pačiu mes sudarome labai palankias sąlygas virusui plisti. Matome, kad tose įmonėse, kurių darbo pobūdis neleidžia dirbti nuotoliniu būdu, registruojami protrūkiai, sergamumo skaičiai auga darbo vietose“, – pastebėjo epidemiologė.

Be to, D.Razmuvienė priminė ir apie Lietuvoje jau išplitusį COVID-19 omikron potipį, kuris, manoma, gali būti užkrečiamesnis nei pirminis atmainos variantas.

Nauji faktoriai

Vis dėlto, epidemiologės teigimu, po kelių savaičių, sumažėjus naujų atvejų skaičiui, Vyriausybė galėtų pradėti svarstyti ir apie likusių ribojimų atsisakymą.

„Reikia tikrai su didžiule atsakomybe pragyventi šį laikotarpį. Artimiausiu laiku – labai sunku įvardyti, už savaitės ar dviejų savaičių, kai pasieksime piką, tada, jeigu aukšti sergamumo skaičiai nusistovės ir pradės mažėti, be abejo, galima pradėti galvoti ir apie kitų ribojimų nuėmimą.

Bet vėlgi, žmonės visada taip ir supranta – jeigu pasibaigė karantinas, reiškia pasibaigė pandemija. Dabar, jeigu sustabdytas galimybių paso galiojimas, reiškia leidžiama elgtis taip, lyg nebūtų pandemijos“, – rizikas pastebėjo epidemiologė.

D.Razmuvienė taip pat pabrėžė, kad vyriausios amžiaus grupės žmonių vakcinacijos procentas nėra pakankamas.

„Jeigu ten įsisuktų omikron atmaina, tai rezultatai gali būti labai nekokie. Vėlgi, dabartiniu metu stebimas hospitalizacijų skaičiaus didėjimas, augimas po truputį. Piko dar nepasiekėme“, – pabrėžė ji.

Akivaizdus poveikis

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkas biologijos mokslų daktaras Gytis Dudas pandemijos situaciją linkęs vertinti atsargiau, tad pasisakytų už ilgesnį kaukių taikymą.

„Apskritai norėčiau matyti kaukes kaip labiau visuomenėje normalizuotą dalyką, kur žmonės dėl jų pačių saugumo savanoriškai tas kaukes dėvėtų – mažų mažiausiai bent viešajame transporte šaltuoju metų laiku.

Nepaisant to, ką žmonės aiškina apie kaukes, kaip jos neveikia – paprasčiausiai taip nėra. Jeigu jos neveiktų, mes pandemijos metu nebūtume netyčia išnaikinę gripo viruso B atmainos, kuri egzistavo nuo 1970 metų. Neskiepijant konkrečiai nuo gripo, netaikant specifinių ribojimų, bet būtent dėl to, kad žmonės elgėsi atsargiau ir dėvėjo kaukes“, – pastebėjo G.Dudas.

Kitas aspektas, apie kurį, anot mokslininko, reikėtų pagalvoti prieš atšaukiant šios priemonės taikymą, yra tai, kad per praėjusius dvejus metus niekas masiškai nesirgo gripu.

„Tai reiškia, kad visame pasaulyje yra sudaryta itin didelė, imli žmonių imtis, kurie šiuo metu gali itin lengvai užsikrėsti gripu ir sirgti dideliais skaičiais. Šiuo atveju, kol Šiaurės pusrutulyje yra žiema, tol kaukės taip pat galėtų atitolinti tą didesnę gripo bangą“, – įsitikinęs virusų tyrėjas.

„Tik laiko klausimas, kada gripas grįš, ir grįš su trenksmu“, – pridūrė jis.

Kokią riziką kelia naujasis potipis?

Vertindamas naujojo COVID-19 omikron potipio grėsmes G.Dudas svarstė, kad kitų valstybių atlikti tyrimai didesnės rizikos dėl jo nenurodo.

„Šalys, kurios atlieka itin daug sekoskaitos – Danija ir Jungtinė Karalystė, paskutinėmis savaitėmis stebėjo, kad BA.2. atmainos sukelta atvejų proporcija šalyje kyla. Tad kyla įtarimas, kad BA.2. turi perdavimo pranašumą, lyginant su BA.1.

Tačiau bendri atvejų skaičiai, bent jau Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu pradeda leistis, todėl kažkokios rizikos, sukeltos BA.2. cirkuliavimo, kaip ir nėra“, – nurodė G.Dudas.

Mokslininkas teigė manantis, kad užsikrėtimo atvejų pikas Lietuvoje per artimiausias savaites yra tikėtinas, vis dėlto, abejoja, kad užsikrėtimų skaičius leisis labai žemai.

„Tiek delta, tiek omikron bangos metu šalyse, kur omikron banga prasidėjo anksčiau, atvejai nusistovi šiek tiek aukštesniame lygyje negu prieš atmainos atvykimą.

Iš tos pusės, galbūt vis dar matysime nemaloniai aukštus atvejų skaičius, galbūt net matysime nepakankamai priimtiną mirčių ir hospitalizacijų skaičių, bet manau, kad tiesiog gyvensime su pandemija, einančia savieiga.

Kadangi sveikatos apsaugos sistemai nebegresia kolapsas, manau, bet kuri valstybė anksčiau ar vėliau nuspręs, kad negali savo visuomenių laikyti už rankų visą laiką“, – kalbėjo G.Dudas.

Poveikis pertekliniam mirtingumui

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo, virusologo Sauliaus Čaplinsko teigimu, kalbėti apie visų pandemijos valdymo priemonių atsisakymą dar per anksti. Anot jo, jeigu virusas ir toliau sparčiai plis, gyventojai negalės laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugų, o perteklinis mirtingumas didės.

„Dabar, matydami, kad vis tik dar yra nemažai žmonių, kurie neturi imuniteto arba jau jį prarado, matydami, kad užsikrėsti gali tiek vieni, tiek kiti, ir kad daliai žmonių vis tik reikia medikų pagalbos – ypač dabar matome, koks spaudimas tenka šeimos gydytojams.

Spaudimas intensyvios terapijos skyriams yra mažesnis, bet virusas dar neįgavo tokios savybės ir pandemija dar nėra tokioje stadijoje, kad galvotume, jog nebereikia jokių, sakykime taip, naujos elgsenos keitimo elementų’, – įsitikinęs S.Čaplinskas.

„Jeigu daugiau nei 40 proc. testuojamų mėginių yra teigiami, tai reiškia, kad virusas ir toliau labai plačiai cirkuliuoja. Jei ir toliau taip bus, ir dar kurį laiką žmonės negalės laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugų, vertinant mūsų gyventojų bendrą sveikatos būklę, tikėtina, kad ir toliau turėsime perteklinį mirtingumą“, – pridūrė jis.

S.Čaplinsko teigimu, jeigu šiuo metu apie 40 proc. mėginių yra teigiami, nėra jokio pagrindo kalbėti, kad po savaitės viruso plitimas jau sulėtės. Tačiau atvejų sumažėjimas galėtų būti stebimas šiltuoju sezonu.

„Tikėtina, kad pagrindinis atslūgimas bus tada, kai dauguma jau bus su tuo susidūrę ir kai ateis šiltesnis metų laikotarpis, mažiau žmonių bus uždarose patalpose.

Tikėkimės, kad neatsiras kažkokių staigmenų, didelių šio viruso genetinių pokyčių, ir kad virusas neįgis kažkokių kitų savybių. Skiepai ir persirgimas apsaugo nuo sunkesnės ligos eigos net ir pakitusiu štamu. Visiškai logiška, kad tas laikas ateis“, – kalbėjo S.Čaplinskas.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 12075 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 14 dar žmonių.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.