Šeimų sąjūdis: protestai baigsis tada, kai Vyriausybė atsistatydins
Nors pastarieji Šeimų sąjūdžio organizuoti mitingai buvo nukreipti daugiausiai prieš galimybių pasą ir neva per prievartą valdžios vykdomą vakcinaciją, šios asociacijos vadovas Raimondas Grinevičius pažymėjo, kad tai tikrai nėra svarbiausia mitingų siunčiama žinutė.
„Galimybių pasas buvo paskutinėje vietoje. Lietuvos šeimų sąjūdžio protestai prasidėjo dėl Stambulo konvencijos, Partnerystės įstatymo, vertybinių šeimos klausimų. Tai yra pagrindiniai mūsų organizacijos tikslai. Paskutiniai protestai buvo labiau nukreipti ne į patį galimybių pasą, o į Konstitucijos laužymą. Į kurį straipsnį bedurtum pirštu – viskas pažeista, galimybių pasas tik vienas lapelis nuo viso medžio“, – portalui lrytas.lt aiškino Šeimų sąjūdžio lyderis.
Jis taip pat svarstė, kad galimybių paso atsisakymas yra „laikinas pabėgimas nuo Konstitucinio teismo“. „Čia yra šachmatų partija. Matyt, Seimo pirmininkė pamokė Vyriausybę, kad reikia sulošti šachmatais teisiniu keliu“, – palygino R.Grinevičius.
Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą ir Partnerystės įstatymą Seimas kol kas atidėjo. Pasak Šeimų sąjūdžio vadovo, tai būtų galima traktuoti kaip protestuojančių žmonių pergalę.
„Aš traktuoju tai kaip visos Lietuvos žmonių laimėjimą. Lietuvos šeimų sąjūdis be žmonių pagalbos būtų nesustabdęs šitos beprotybės. Mūsų reikalavimas, kas liečia Stambulo konvenciją, buvo tas, kad prezidentas atšauktų buvusios prezidentės D.Grybauskaitės dekretą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Kai jis bus atšauktas, tada bus galima sakyti, kad laimėjome. Kol kas aš nematau iš prezidento šio žingsnio“, – aiškino jis.
Šeimų sąjūdis siekė mitinguoti ir šių metų Vasario 16-ąją, tačiau savivaldybė tam leidimo nesuteikė. Pasak R.Grinevičiaus, pirmadienį turėtų būti svarstoma, ar leisti surengti protestą Rotušės arba Katedros aikštėje.
„Kas liečia protestą, vieninteliai sakiniai, kurie ten skambėtų, būtų tie, kad Konstitucija būtų sugrąžinta žmonėms, nes ji atimta“, – pažymėjo jis.
Pasak R.Grinevičiaus, visuomenė susiskaldžiusi dėl to, kad valdžia save sutapatino su valstybe, o tai esą labai pavojinga.
„Tai yra pats blogiausias dalykas ir tai yra pagrindinė visos visuomenės nusistatymo prieš valdžią priežastis. Jeigu valdžios atstovai suprastų, kad jie nėra valstybė, to susiskaldymo prieš Vyriausybę ar Seimą tikrai nebūtų. Turime pavyzdžių, kokie asmenys irgi susitapaino su valstybe: Baltarusijos Lukašenka irgi save mato kaip valstybę, Putinas irgi, Šiaurės Korėjos diktatorius, Kinijos vadas irgi save mato kaip valstybę. Kai mūsų valdininkai išmes iš galvos šitą dalyką, kad jie nėra valstybė, o yra samdomi žmonių darbuotojai, tada viskas bus gerai“, – aiškino Šeimų sąjūdžio vadovas.
Jis pažymėjo, kad protestai baigsis tada, kai Vyriausybė galiausiai atsistatydins.
„Įsitikinome, kad ši Vyriausybė dirbti toliau negali. Seime yra pakankamai protingų žmonių, pakankamai sąžiningų ir išsilavinusių žmonių, kurie gali suformuoti kitą valdančiąją daugumą ir naują Vyriausybę. Pagrindinis dabar tikslas yra tas. Jei Vyriausybė šiandien atsistatydintų, iš karto Lietuvoje stabilizuotųsi padėtis, iš karto nurimtų žmonės, dingtų pasipriešinimas valdžiai“, – aiškino R.Grinevičius.
Asociacija šiemet nežada atsisakyti ir „Didžiojo šeimos gynimo maršo“, ir prognozuoja, kad jis bus dar didesnis nei pernai.
„Sausio mėnesį jau suderinome gegužės 15-osios tradicinį „Didįjį Šeimos gynimo maršą“. Vyksta paruošiamieji darbai, komplektuojamos komandos, ruošiama didelė reklamos kampanija – praktiškai kovo 1-ąją startuosime su visa reklamine kampanija. Aš manau, kad šių metų maršas bus ne 15 tūkstančių žmonių, o tikimės, kad turėtų būti ne mažiau 50 tūkstančių žmonių“, – pranešė R.Grinevičius.
Politologė: reikia rasti žmonių, kurie gali susikalbėti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė spėjo, kad Vyriausybės sprendimas atsisveikinti su galimybių pasu įtampą turėtų sumažinti, tačiau tolimesnę protestų eigą prognozuoti esą sudėtinga.
„Iš sociologinės pusės man labiau rūpėjo tai, koks yra protestų palaikymas visuomenėje. Yra vienas dalykas, kai maža grupė protestuoja, o jeigu tuos protestus palaiko didelė žmonių grupė, tai visai kitoks tų protestų statusas ir prasmingumas. Spėčiau, kad galimybių paso panaikinimas turėtų sumažinti įtampą visuomenėje, nes palaikymas protestams buvo tikrai nemažas.
Bet ar tai matysis gatvėse – sunku pasakyti, nes protestuoti išeina tik maža dalis tų žmonių, kurie nepritaria Vyriausybės veiklai, o yra ir tokių, kurie iš principo nėra labai radikalūs, neitų versti valdžios, tai tuos žmones gerėjanti situacija apramintų“, – svarstė politologė.
Pasak jos, įtampa visuomenėje vis dar sukilusi, tad valdantiesiems reikėtų ieškoti subtilių būdų, kaip pasikalbėti su gyventojais.
„Prisiminkime kitą istoriją, kai S.Skvernelio Vyriausybės laikais buvo mokytojų protestai. Įtampa irgi buvo pakankamai aukšta, ir kai kažkas bandė su jais kalbėtis, nesisekė, bet Rokas Masiulis tuo metu sugebėjo susikalbėti, ir tas protestas nurimo. Reikia galvoti apie žmones, kurie moka kalbėtis, kurie mažiau erzintų. Kita vertus, kurie būtų ir pakankamai aukšto statuso, nes negali atsiųsti bet kokio žmogaus.
Jei žmonės nori girdėti pačius lyderius, vėlgi tas kalbėjimasis gali būti ne tik tiesiogiai su minia, galima bendrauti ir televizijos kanalais, pati ministrė primininkė galėtų dažniau pasisakyti per televiziją, kad matytųsi kažkoks įsiklausymas ir tam tikrų sprendimų paaiškinimas“, – dėstė A.Ramonaitė.
Profesorė pridūrė, kad šioje situacijoje būtų ko pasimokyti ir iš Prancūzijos prezidento E.Macrono, kuris siekdamas sumažinti įtampą dėl priimamų sprendimų ėmėsi inovatyvių metodų.
„Per visą šalį buvo organizuojamos visuomenę įtraukiančios diskusijos, buvo bandoma įsiklausyti, kas žmonėms skauda, dėl ko jie nerimauja. Tokia didelė akcija per visą šalį tikrai pagerino situaciją, nuleido garą, ir žmonės pajuto, kad jų nuomonės nori klausytis. Tokios demokratinės inovacijos irgi galėtų padėti“, – svarstė A.Ramonaitė.
„Bet nebus taip, kad vienu ypu su kažkuo pašnekėjai ir situacija pagerėjo. Kai jau prisigyvenome iki tokios padėties, reikia galvoti apie rimtesnę, kompleksinę programą“, – pridūrė ji.
Paklausta, kaip vertina Šeimų sąjūdžio poziciją, jog valdantieji save mato kaip valstybę, profesorė aiškino, kad ši problema šalyje jau yra įsisenėjusi. A.Ramonaitės teigimu, Lietuvoje trūksta visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą būdų.
„Kitose šalyse tas visuomenės įtraukimas labai plačiai vyksta per įvairias organizacijas. Pavyzdžiui, kodėl Skandinavijos šalyse dažniausiai nebūna tokių protestų? Nes visi žmonės dalyvauja kažkokiose organizacijose, su jomis valdžia nuolat derina procesus, kurie susiję su kažkokia sritimi. Kai su jomis šnekamasi, viena vertus, sprendimų priėmimas būna daug kokybiškesnis, kita vertus – organizacijų lyderiai nuramina žmones, nes jie turi tiesioginį priėjimą prie paprastų žmonių.
Pas mus ir organizacijų mažai, ir su tom organizacijom niekas nesikalba. <...> Jeigu nėra tokių normalių tradicijų, jei yra formalūs mechanizmai, jie neveiksmingi. Tai ši problema sena, bet iki šiol nebuvo išlindusi tokiu skaudžiu būdu, kaip dabar“, – aiškino VU TSPMI profesorė.
M.Lapinskas: „Revoliucijos ryja savo vaikus“
Komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas neabejoja, kad protestai vien dėl galimybių paso atšaukimo nesustos.
„Kaip sakė Krylovo pasakėčioje – „Tu kaltas tuo, kad man norisi valgyti“. Tai, ko gero, ir yra paaiškinimas – visada yra dalis žmonių, nepatenkintų gyvenimu ir norinčių kaltinti kitus.
Kai statai savo egzistavimą ant to, kad kiti žmonės kažką blogai daro, tai visada rasi priežasčių, kodėl būti nepatenkintu. Būtent dėl šios priežasties protestuotojai nenurims arba bent savyje tikrai neras ramybės.
Jie protestavo ne už galimybių paso panaikinimą, bet protestavo prieš valdžią“, – pabrėžė M.Lapinskas.
Jeigu Vyriausybė dėl kokių nors priežasčių atsistatydintų, ar žmonės nebeprotestuotų?
„Manau, kad jie neprotestuotų kokią savaitę, o paskui protestuotų vieni prieš kitus. „Revoliucijos ryja savo vaikus“, ir matome iš istorijos, kad revoliucionieriai, kurie nori sugriauti esamą valdžią, jie ateina į valdžią ir tada pradeda pliektis tarpusavyje. Jeigu ieškai konflikto, tai visada jį rasi, net kai to konflikto nėra“, – įsitikinęs komunikacijos ekspertas.
Kaip vieną iš šio judėjimo problemų M.Lapinskas įvardytų pozityvios dienotvarkės neturėjimą.
„Jeigu paklaustum, o už ką jūs esat, ką reikėtų padaryti, tai vargu, ar net jų ideologai, išsilavinę žmonės, kurie ten yra, galėtų pasakyti 10 punktų, kurie neprasidėtų žodžiu „prieš“.
Gerai, „už“ tradicinę šeimą. Tai ką jūs siūlote tradicinei šeimai kitaip, negu kiti siūlo? Parama tradicinei šeimai? Ir dabar yra parama tradicinei šeimai. Kadangi jie neranda, už ką pasisakyti, todėl visada ieškotų konfliktų“, – spėjo M.Lapinskas.
Komunikacijos specialistas svarstė, kad dabartiniam Ministrų kabinetui nėra realaus pagrindo nerimauti dėl organizuojamų protestų.
„Jeigu visuomenėje ir yra 10 proc. tokių žmonių, kurie norėtų eiti į tokius mitingus arba juos palaikytų, tai nebūtinai, jei atsirastų koks politinis veiksmas, net tie 10 proc. nebūtinai palaikytų R.Grinevičių, ar J.Lago, ar panašiai.
Kol kas nėra nei vieno pavyzdžio, kad jie sugeba telktis ilgiau negu kelioms valandoms į susirinkimą. Nėra nei partijos, nei organizacijos, nei veiksmų programos, manifesto, už ką stovi ir kokių pokyčių nori. Sistemiškai jokios grėsmės nėra.
Vieniems labiau patinka keiktis feisbuke, kiti nori keiktis viešoje vietoje. Visokių žmonių yra, visokių reikia – į juos žiūrėkime tolerantiškai, ir visi gali daryti savo darbą. Tie, kurie nori politikos pokyčių, jie veikia politiniais metodais, o ne viską neigdami“, – apibendrino M.Lapinskas.
Tuo metu vertindamas R.Grinevičiaus žodžius apie planuojamą 50 tūkst. žmonių sutrauksiantį „Didįjį Šeimų maršą“ ir masinę reklamos kampaniją, M.Lapinskas svarstė, kad apie realų dalyvių skaičių kalbėti dar sunku, kol neaiškūs renginio tikslai, šūkiai.
„Kol kas matome nebent tik tai, kad galbūt jis gavo kažkokį riebų pervedimą į sąskaitą, jeigu gali sakyti, jog bus masinė reklama“, – įvertino M.Lapinskas.
