Stabdant galimybių paso naudojimą, žodį tarė ekspertai: daugiausiai kainavo Liberalų sąjūdžiui

Šeštadienį stabdomas politikų ir visuomenės nevienareikšmiškai vertinamo galimybių paso taikymas. Ekspertų nuomone, valdantiesiems ši pandemijos valdymo priemonė neabejotinai kainavo dalies rinkėjų pasitikėjimą, kurio susigrąžinti taip paprastai nepavyks. Vis dėlto ekspertai sutaria, kad patys valdantieji, nesugebėdami tinkamai, nuosekliai iškomunikuoti su galimybių pasu susijusių sprendimų, ne sklaidydavo visuomenės abejones, o tik sukeldavo dar daugiau sumaišties.

Galimybių pasas.<br>D.Labučio nuotr.
Galimybių pasas.<br>D.Labučio nuotr.
Galimybių pasas.<br>M.Morkevičiaus nuotr.
Galimybių pasas.<br>M.Morkevičiaus nuotr.
Galimybių pasas.<br>M.Morkevičiaus nuotr.
Galimybių pasas.<br>M.Morkevičiaus nuotr.
Galimybių pasas.<br>D.Labučio nuotr.
Galimybių pasas.<br>D.Labučio nuotr.
Galimybių pasas.<br>D.Labučio nuotr.
Galimybių pasas.<br>D.Labučio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA

Feb 4, 2022, 6:22 PM, atnaujinta Feb 4, 2022, 6:23 PM

Sociologė: politiškai galimybių pasas daugiausiai kainavo Liberalų sąjūdžiui

„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad dar praeitų metų rugsėjo mėnesį, prieš Vyriausybei priimant sprendimą dėl galimybių paso įvedimo nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms, 6 iš 10 apklaustųjų šiai pandemijos valdymo priemonei nepritarė. Sociologės teigimu, nieko keisto, kad laikui bėgant visuomenės nepasitenkinimas šia priemone nemažėjo ir jis buvo nukreiptas į tuos, kas šį sprendimą priėmė, t.y. į Vyriausybę.

R. Ališauskienė įsitikinusi, kad nepaisant to, jog nuo šeštadienio galimybių paso taikymas šalyje stabdomas, visuomenės nepasitenkinimas, anot jos, taip paprastai niekur nedings.

„Nepasitenkinimas išlieka kaip nuosėdos. Tad tas neigiamas emocinis krūvis išliks ilgam“, – Eltai sakė sociologė.

R. Ališauskienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad visuomenės nepasitenkinimas dėl galimybių paso dažnai sustiprėdavo dėl to, kad Vyriausybė nesugebėjo tinkamai iškomunikuoti su juo susijusių sprendimų. Jos teigimu, ministrų pasisakymai viešoje erdvėje ne sklaidydavo abejones, o įnešdavo tik daugiau sumaišties, o ir patys Vyriausybės sprendimai greitai keisdavosi.

„Tai tas Vyriausybės nenuoseklumas, kai kurių ministrų skirtingas kalbėjimas, kai vienas ministras sako, kad dar neatšauksime galimybių paso, o kitas sako, kad būtinai reikia atšaukti, tai irgi tokio chaoso įneša, kad Vyriausybė nekalba vienu balsu“, – akcentavo sociologė.

„Žmonėms reikia aiškinti ir kalbėtis, žiūrėti, ar jie supranta, ar nesupranta, kokių argumentų jie nepriima, reikalingas dialogas, o ne monologas. Ir praktiškai daugelis tų priimtų sprendimų atrodo kaip monologas iš politikų pusės, o ne pokalbis su kita puse, kuri gal abejoja, gal nesutinka, o gal tiesiog kažko nežino“, – pažymėjo ji.

Dėl galimybių paso taikymo, R. Ališauskienės vertinimu, labiausiai iš valdančiosios koalicijos partnerių nukentėjo Liberalų sąjūdis, kurio rinkėjai, pasak sociologės, paprastai pasisako už kuo mažesnius suvaržymus gyventojams.

„Laisvės partija į Seimo rinkimus ėjo su siauresne, bet labai aiškia programa, kuri koncentruojasi į partnerystę, mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimą bei kitus konkrečius aspektus. TS-LKD šalininkai paprastai yra drausmingi, juos sunkiau tiek nuvilti, kad jie eitų už kažką kitą balsuoti, jie greičiau tada apskritai neis balsuoti. O Liberalų sąjūdis didele dalimi ir į rinkimus ėjo su suvaržymų nuėmimu ir kritikuodami buvusią valdžią, kuri buvo įvedusi tuos pirmuosius suvaržymus“, – atkreipė dėmesį R. Ališauskienė.

„Liberalų rinkėjas paprastai ir yra už kuo mažesnius suvaržymus, o šiuo atveju jie prisidėjo prie dar didesnių negu jų pirmtakai“, – pridūrė ji.

Politologė: nepasitikėjimą didino nesugebėjimas iškomunikuoti sprendimų

Savo ruožtu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) profesorė Jūratė Novagrockienė teigia, kad galimybių pasas yra daugiavektorinė pandemijos valdymo priemonė. Todėl, pasak jos, natūralu, jog jo taikymas turėjo tiek teigiamų, tiek ir neigiamų pasekmių.

Politologė atkreipia dėmesį, kad viena iš neigiamų galimybių paso taikymo pasekmių yra tai, jog ši priemonė labai supriešino visuomenę. Vis dėlto, pasak J. Novargrockienės, prie visuomenės nepasitikėjimo galimybių pasu ženkliai prisidėjo ir patys valdantieji, negebėdami tinkamai iškomunikuoti galimybių paso svarbos.

„Tiesą sakant, ir pati valdančioji dauguma prisidėjo labai aiškiai nesugebėdama iškomunikuoti sprendimų. Ir sveikatos apsaugos ministras tikrai neturi gebėjimo labai aiškiai pasakyti, kodėl tam tikro sprendimo reikia, kada reikia. Išdiskutuoti sprendimą reikia už uždarų durų ir tik po to jį skelbti. Net ir dabar laikinai stabdant galimybių pasą jau buvo iš anksto paskelbta, kad galbūt mes atsisakysime“, – sakė J. Novagrockienė.

„Taigi, supriešinimą dar labiau didina Vyriausybės ir atskirų ministrų nesugebėjimas aiškiai iškomunikuoti ir paaiškinti žmonėms, kodėl tam tikrų sprendimų reikia“, – pažymėjo ji.

Politologės teigimu, valdantiesiems padidinti gyventojų pasitikėjimo pandemijos valdymu nepadėjo ir užprogramuotas konfliktas tarp Prezidentūros ir Vyriausybės, kai buvo įsteigtos dvi Sveikatos ekspertų tarybos.

„Abi pusės: tiek prezidentas, tiek ir Vyriausybė norėjo būti labai savarankiškos. Ir kas pirmesnis, tas gudresnis. Tokioje situacijoje, kai visuomenė, valstybė yra pavojuje, tai yra absurdiškas ir politiškai visiškai analfabetiškas konkuravimas. Tai ir privedė prie dabartinės susiklosčiusios padėties, kurią mes matome visuomenėje“, – sakė J. Novagrockienė.

„Abi valdžios yra vykdomosios, mes turime dvigalvį slibiną, tai yra pusiau prezidentinė sistema. Taigi, abi turėjo susėsti ir labai vieningai priiminėti sprendimus“, – pabrėžė politologė.

J. Novagrockienė įsitikinusi, kad net ir panaikinus galimybių pasą pasitikėjimas valdančiaisiais ir toliau mažės.

„Tai yra ilgalaikis praradimas, pasekmės bus ilgalaikės ir jos, tiesą sakant, virs į tai, kad pasitikėjimas kuo toliau, tuo labiau mažės valdančiąja Vyriausybe. Ir visai nesvarbu, kad pasas jau panaikintas. Vis tiek yra ir ribojimai, vis tiek yra ir atsakomybė toliau valdyti“, – teigė J. Novagrockienė.

„Tai, aš manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje viskas blogės, o ne gerės ir tikrai nebus pateisinimo. Visas procesas jau nuėjo per daug toli, kad jį būtų galima sustabdyti“, – pridūrė ji.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.