Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Europos gidas“ diskutavo Europos Parlamento narys Juozas Olekas, Danijoje gyvenanti lietuvė Aistė Hoffbeck bei Austrijoje gyvenantis lietuvis, dirigentas Imantas Šimkus.
Dar svarsto dėl grįžimo į darbovietes
Danijoje gyvenanti lietuvė A.Hoffbeck priminė, jog nuo vasario 1-osios Danijoje panaikinti beveik visi su COVID-19 susiję ribojimai, tačiau diskusijos dėl pandemijos valdymo dar nesibaigė.
„Kas liečia valstybinius apribojimus – jų nebėra, bet manau, kad žmonės psichologiškai dar ilgai negrįš į „prieškoroninius“ laikus. Nors visi oficialūs ribojimai pašalinti, yra diskusijų, kaip mes dabar visi protingai ir ramiai grįšime į gyvenimą, bet niekas neapsimeta, kad korona neegzistuoja. Danijoje vėl vakar buvo rekordinis atvejų skaičius“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Didžiausias pokytis, pasak A.Hoffbeck, yra naujoji omikron atmaina, nes žmonės serga kur kas lengviau.
„Tad nuspręsta, jog vis dar korona egzistuoja kaip liga, tačiau tai nebėra kritinė liga. Prieš porą metų niekas nežinojo, kokia tai liga, kokie pašaliniai poveikiai, kokio ji sudėtingumo – dabar informacijos daug daugiau, ir tiesiog matome, kad žmonės serga, pasigauna, daug naujų atvejų pagauname ir asimptominių, nes testavimas Danijoje yra labai platus ir nemokamas.
Bet tai yra peršalimo liga, kuri sveikatos sistemos jau neparalyžiuoja taip, kaip buvo baiminamasi anksčiau“, – teigė Danijos lietuvė.
Ji pažymėjo, kad šioje šalyje iki praėjusio pirmadienio vakaro buvo reikalaujama viešose vietose dėvėti kaukes, turėti galiojantį COVID-19 pasą, taip pat buvo ribojama, kiek žmonių vienu metu gali būti parduotuvėse, kultūros vietose.
„Dabar jau kaukių yra mažai, nors vis dar yra keistas jausmas atėjus į parduotuvę matyti žmones be kaukių. Kažkaip labai greitai žmonės atsisako tokių varžančių, praktinių dalykų“, – pastebėjo A.Hoffbeck.
Pasak Danijoje gyvenančios tautietės, diskusijų čia dar kyla dėl darbuotojų grįžimo į biurus.
„Daugelis darboviečių pradėjo diskusijas, kaip visi tvarkingai grįšime, kad staiga visi nesusirgtų. Nors tai ir nebėra gyvybei tokia pavojinga liga, tai vis dar yra liga, ir, jei žmonės pradės sirgti, įmonės darbas bus sutrikdytas.
Yra toks daniškas, atsargus grįžimas, niekas neorganizuoja didelių koronos pabaigos švenčių, kol dar neišsiaiškinome, kokia ta situacija bus“, – kalbėjo lietuvė.
Reikalauja ir PGR testo
Austrijoje gyvenantis lietuvis, dirigentas I.Šimkus savo ruožtu teigė, kad šioje šalyje ribojimai šiek tiek griežtesni nei Lietuvoje – be galimybių paso ir trijų vakcinos dozių čia dar prašoma atlikti ir PGR testus.
„Einant, pavyzdžiui, į teatrą. Aš nežinojau to, buvo keista – ėjau į operą ir buvau pamiršęs atlikti testą, o be testo buvau neįleistas. Tai tą dieną dar teko ir testą pasidaryti“, – patirtimi dalijosi I.Šimkus.
Nors ribojimai Lietuvoje ir Austrijoje gana panašūs, grįžęs į Lietuvą pašnekovas pasijuto kiek laisviau.
„Testavimas tikrai atima žmogui daug laiko, bet kartu ir padeda suvaldyti visą kovidinę padėtį. Austrijoje tai atima laiko, Lietuvoje to nereikia daryti, tai jautiesi šiek tiek laisviau. Dar yra vienas ribojimas Austrijoje, kuris skiriasi nuo lietuviško ribojimo – restoranai ir kavinės dirba tik iki 22 valandos, o Lietuvoje yra laisviau, maitinimo įstaigos dirba laisvai“, – palygino lietuvis.
Pasak jo, Austrijos žmonės į pandemiją ir jos tvarką reaguoja dvejopai.
„Visuomenė yra gana pasidalijusi, taip pat regimi protestai, tai nieko ypatingo ir nieko naujo, kas pasaulyje regima ir susiję su pandemija. Gal reikėtų paminėti, kad su pirmuoju karantinu, antruoju karantinu bent jau mes, kultūros atstovai, esame laimingi, kad apskritai galime vykdyti veiklą, kad ir testuojantis. Testavimas tą ir padėjo padaryti, kad chorai, orkestrai ir opera galėjo veikti“, – aiškino I.Šimkus.
Reikėtų kompleksiškesnių priemonių
Europos Parlamento narys Juozas Olekas kalbėjo, kad Briuselyje ribojimai taip pat dar galiojantys – štai COVID-19 pažymėjimo vis dar reikia ir įžengiant į Europos Parlamentą.
Pasak J.Oleko, dabar valdant pandemiją svarbu turėti „visą priemonių kompleksą“.
„Yra šiek tiek ir Briuselio žmonių pasipriešinimo, jie norėtų laisvesnio gyvenimo, bet aš manau, kad labai svarbu turėti visą kompleksą priemonių ir labai gerai komunikuoti. Būtų svarbu, kad pirmose linijose matytųsi medikai, epidemiologai, kurie galėtų žmonėms paaiškinti, kodėl reikalingos vienos ar kitos priemonės.
Nes dabar kartais atrodo, kad šita kova su pandemija virtusi labiau politine kova – kažką valdžios teikia, opozicijos kritikuoja, ir ne visai žmonės gali suprasti, kas čia darosi“, – svarstė europarlamentaras.
„Koronaviruso atmainos keičiasi, anksčiau turėjome tokias labiau pavojingas, labiau mirtinas formas, o dabar turime omikrono formą, kuri yra labiau užkrečiama, bet šiek tiek švelnesnę. Tai reikėtų labiau remtis epidemiologais ir įsiklausyti į jų patarimus“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ką reikėtų daryti ir kaip kalbėti su tais žmonėmis, kurie griežtai atsisako klausytis valdžios nurodymų, J.Olekas pažymėjo, jog daugiau galios turėtų įgyti ir šeimos gydytojai.
„Visada visuomenėje bus dalis žmonių, kurie turės nepaaiškinamą savo nuomonę bet kokiais klausimais – ar tai būtų medicina, ar kiti dalykai. Bet, mano supratimu, šiuo atveju labai svarbu suteikti didelę galimybę perduodant sprendimus ne aukštuose sveikatos ministerijos ar Vyriausybės sluoksniuose, bet šeimos gydytojams – tiems žmonėms, kurie arčiausiai pacientų“, – tvirtino europarlamentaras.
J.Oleko manymu, Lietuvoje yra ir dar viena problema – konkretumo ir nuoseklumo stoka.
„Mes nematome kompleksiškumo – prieš keletą dienų sveikatos ministras kalbėjo, kad Žaliasis pasas dar bent kelias savaites galios, dabar išgirstam iš premjerės, kad jis nuo šeštadienio negalioja. Čia yra problema, o tada atsiranda protestų net ir mums šventomis dienomis. Reikėtų konkrečiau ir aiškiau kalbėti apie sprendimus ne tik šios dienos, bet ir duoti tam tikrą paaiškinimą į priekį, remiantis medicinos specialistų nuomone“, – kalbėjo jis.
Nors sprendimai dėl privalomų skiepų palikti pačioms Europos Sąjungos valstybėms narėms, J.Olekas svarstė, kad, pavyzdžiui, medikai galėtų skiepytis privalomai.
„Kitaip labai sunku paaiškinti tiems žmonėms, kuriems mes siūlome pasiskiepyti. Tai medikai, socialiniai darbuotojai, kurie turi tiesioginį kontaktą su didesnės rizikos žmonėmis, turėtumėme rodyti pavyzdį ir būti pasiskiepiję. Ir sveikatos apsaugos ministerijos rūpestis būtų labai aiškiai nustatyti, kas dėl savo sveikatos būklės negali būti pasiskiepiję, ir turi taikyti kitas priemones, kad galėtų teikti pagalbą“, – pabrėžė J.Olekas.
