Ekspertai siūlo, kaip institucijos turėtų teikti informaciją redakcijoms nepažeidžiant duomenų apsaugos

Šalies žiniasklaidos bendruomenei atstovaujančios organizacijos ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius pateikė siūlymus Vyriausybei, Teisingumo ir Kultūros ministerijoms, kaip palengvinti žurnalistų ir redakcijų darbą, gaunant informaciją iš valstybės institucijų visuomenės informavimui, kurią vis sudėtingiau gauti dėl bandymų prisidengti Bendruoju asmens duomenų apsaugos reglamentu (BDAR).

Naujienų portalai<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Naujienų portalai<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.<br>V.Balkūno nuotr.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.<br>V.Balkūno nuotr.
Lina Bušinskaitė<br>D.Umbraso nuotr.
Lina Bušinskaitė<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Interneto žiniasklaidos asociacija

Feb 7, 2022, 12:20 PM, atnaujinta Feb 7, 2022, 12:53 PM

Ekspertai vieningai sutaria: dabartinė situacija, kai vis dažniau atsisakoma žurnalistams ir viešosios politikos organizacijų atstovams suteikti informaciją, kelia didelę grėsmę žodžio laisvei ir visuomenės teisei žinoti.

Naujienų portaluose, televizijose, radijuose, nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje dirbantys žurnalistai susiduria su sunkumais, negalėdami iš institucijų gauti duomenų apie svarbius įvykius, faktus, statistiką ar net norėdami tik patikslinti faktines aplinkybes.

Žurnalistams ir viešosios politikos organizacijų atstovams vis sunkiau susipažinti su informacija ir apie politikus, viešus asmenis, viešųjų pirkimų laimėtojus, sutartinius įsipareigojimus tarp institucijų ir verslo subjektų, atliekamus tyrimus ir kitą svarbią informaciją.

Tuo tikslu siūloma nustatyti taisykles institucijoms, kaip turi būti teikiama informacija žiniasklaidai, nepažeidžiant BDAR, parengti bendras gaires duomenų apsaugos pareigūnams apie BDAR taikomas išimtis žurnalistams, nustatyti tvarką, kaip gali būti skundžiami atsisakymai pateikti informaciją, organizuoti duomenų apsaugos pareigūnų mokymus ir jų kompetencijų vertinimą. T

aip pat siūloma įtvirtinti „Freedom Information act“, įvardijant išimtis, kai žiniasklaida negali gauti informacijos, įtvirtinti atsakomybę dėl atsisakomų teikti duomenų.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, redakcijos kasdien sulaukia atsakymų, jog institucijos negali pateikti prašomos informacijos, nes esą taip būtų pažeista asmens duomenų apsauga.

„Nenorint suteikti žurnalistams informacijos yra tiesiog paaiškinama esą tai būtų asmens duomenų apsaugos pažeidimas, nors toli gražu taip nėra. Svarbu suprasti, kad BDAR negali būti prisidengiama atsisakant suteikti redakcijoms prašomą informaciją. Juk taip užkertamas kelias visuomenei sužinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai ir kas vyksta valstybėje. Priešingai, turėtų būti stengiamasi kuo plačiau informuoti, nes svarbu užtikrinti skaidrumą, žodžio laisvę ir visuomenės teisę žinoti“, – sako LŽS vadovas.

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė pastebi, kad dažnai institucijose dirbantys duomenų apsaugos specialistai skirtingai interpretuoja tuos pačius dalykus, o informaciją neretai atsisakoma suteikti bijant ką nors pažeisti ir norint išvengti rūpesčių.

„Dabartinė situacija rodo, kad būtini sprendimai, kurie palengvintų kasdienį žurnalistų darbą, o ne jį apsunkintų. Svarbu atsisakyti ir perteklinių dalykų, pavyzdžiui, įgaliojimų formų redakcijoms, kurias jos yra priverstos kurti net ir turėdamos į jas besikreipiančių žmonių raštiškus patvirtinimus, kad jie įgalioja žurnalistą ar redakciją sužinoti apie tam tikrą jiems rūpimą situaciją.

Institucijoms nebepakanka, kad žurnalistas turi savo šaltinio sutikimą. Be to, tai užkerta kelią redakcijoms paneigti įvairias melagienas ir sąmokslo teorijas, kurios vis labiau plinta visuomenėje, ypač socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, dėl skiepų“, – sako L. Bušinskaitė.

Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos tikslas – 2033 metais turėti 74 balus pagal Korupcijos suvokimo indeksą ir atsidurti tarp skaidriausių pasaulio valstybių.

„Šiuo metu turime 61 balą, o esminiai „namų darbai“ yra kaip tik viešojo sektoriaus atvirumas bei politinės korupcijos pažabojimas. Viešojo intereso užtikrinimas ir visuomenės teisė žinoti yra skaidrios demokratinės valstybės pamatai.

Tad, tikiuosi, greitu metu išspręsime visus su duomenų apsauga iškilusius nesusipratimus. Kitaip, mūsų antikorupcinės ambicijos ir deklaruojami tikslai taps sunkiai įgyvendinama svajone“, – sako TILS vadovas S. Muravjovas.

Siūlymus, kaip tobulinti BDAR ir palengvinti kasdienį redakcijų dabą teikia Lietuvos žurnalistų sąjunga, „Transparency International“ Lietuvos skyrius, Interneto žiniasklaidos asociacija, asociacija Nacionalinė spauda, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos kabelinių televizijų asociacija.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.