„Būtų buvę gerai bet koks jų (Konstitucinio Teismo – aut.past.) sprendimas – ar nagrinėti, ar ne. Kaip jie nusprendė, taip yra. Galiu tik konstatuoti, be tų visų detalių, kurios aptarinėjamos viešojoje erdvėje, kad galimybių pasas padėjo atlaikyti tą pandemiją ir ekonomines veiklas atviras, ir tai yra svarbiausia. O dabar istorikai galės aiškintis, koks tai yra sprendimas“, – kalbėjo A.Armonaitė.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau pabrėžė, kad galimybių paso veikimas yra tik sustabdytas, o ne nutrauktas. Ar Vyriausybė yra nusimačiusi galimas aplinkybes, kada būtų svartomas galimybių paso taikymo grąžinimas?
„Besikeičiant situacijai, ir Vyriausybės sprendimai turi būti lankstūs ir reaguojantys į tą situaciją. COVID-19 sertifikatas, galimybių pasas, tai situacijai, kurią turėjome, delta ir ankstesnėms atmainoms, jis labai, labai tiko.
Dabar Europa žengė kitu keliu, Danija iš viso panaikino bet kokius ribojimus, mes irgi žengiame tuo keliu. Pandemija ne tik keičiaisi, bet ji yra kitokia ir mažiau kenksminga.
Tikiuosi, kad nereikės sugrąžinti šitų instrumentų, o šiaip turime būti pasiruošę visada reaguoti lanksčiai ir greitai“, – pabrėžė ministrė.
Tuo metu paklausta dėl galimybių paso sistemos sukūrimo kainos, A.Armonaitė akcentavo alternatyviuosius kaštus.
„Noriu akcentuoti, kai manęs klausia apie kainą, kad yra alternatyvieji kaštai. Ir jeigu mes būtume neįvedę galimybių paso, o, tarkime, įvedę kažkokius ekonominių veiklų apribojimus, karantiną kažkokia apimtimi, arba, pavyzdžiui, darbo laiko ribojimus, kurie galioja iki šiol Estijos maitinimo įstaigoms, tai kaštai valstybei, biudžetui, būtų esmingai reikšmingi – būtų reikėję galvoti apie subsidijų mechanizmus, lengvatinių paskolų mechanizmus, kitus dalykus.
Ta prasme galimybių pasas simboliškai atsiėjo – tiesiog valstybės institucijų laiką, resursus, bet ne kažkokius atskirus biudžetus, kas būtų buvę, jeigu būtume pritaikę ekonominių veiklų ribojimus“, – nurodė ministrė.
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį nutraukė bylą dėl galimybių paso teisėtumo. Anot jo, toks sprendimas priimtas atsižvelgus, kad Vyriausybė panaikino savo sprendimą, kuriuo buvo nustatyti su galimybių pasu susiję ribojimai.
Teismas teigia, kad nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas būtų beprasmis. „Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima“, – teigiama trečiadienį išplatintame KT pranešime.
„Tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti – praeitį“, – nurodė jis.
Ar tuometinis Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, pernai rudenį kreipėsi grupė opozicinių parlamentarų. Jie laikosi pozicijos, kad galimybių pasas ne tik segregavo žmones, diskriminavo atskiras jų grupes, bet ir varžė asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.
Kreipimąsi į KT pasirašė 36 Seimo nariai, priklausantys opozicinėms Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos, Regionų partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoms.
