Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „NeSpaudai“ diskutavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Gintautas Paluckas bei Plungės meras, liberalas Audrius Klišonis.
Reforma regionus verčia nepatraukliais
Plungės rajono meras sakė, kad mokyklų tinklo reforma ne tik prieštarauja regioninei politikai, kuri yra numatyta Vyriausybės programoje, bet ir jos kūrimo procese pritrūko realaus dialogo.
„Mes tiesiog norime dialogo ir kad jis būtų realus, o ne formalus. Tos diskusijos, kurios buvo savivaldybių asociacijos, jie tikrai intensyviai dirbo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tačiau į asociacijos siūlymus praktiškai nebuvo atsižvelgiama.
Situaciją turime tokią, kad nuo 2024 m. ir 2026 m. užsidaro labai daug kaimiškų arba miestelių gimnazijų. Tai prieštarauja regioninei politikai, kuri yra numatyta Vyriausybės programoje, tai prieštarauja Baltajai knygai, kuri yra priimta ir neatšaukta ir regionus daro be galo nepatrauklius“, – sakė A.Klišonis.
Meras papasakojo apie organizuotą Telšių apskrities merų pasitarimą. Į jį buvo pasikviesti ir Seimo nariai, kurie yra išrinkti Telšių apskrityje arba yra iš ten kilę, ir, mero teigimu, buvo rastas bendras sutarimas tiek valdančiųjų, tiek opozicinių frakcijų atstovų.
„Toks pjovimas per švietimo įstaigų tinklą iš tikrųjų yra nenormalus. Reikia pasakyti tai, kad ne visose savivaldybėse švietimo įstaigų tinklas yra sutvarkytas, bet mes esame ta savivaldybė, kuri savo namų darbus padarė. Pas mus šiuo metu yra 9 mokyklos, turime beveik 4 tūkst. mokinių. Vienai mokyklai tenka apie 430 mokinių – tinklas yra pakankamai optimalus. (...)
Kelti mokinių skaičių trečios gimnazijos klasės 2024 m. nuo 12 iki 21, arba 2026 m. iki 31 mokinio, tai yra tiesioginis tokių gimnazijų likvidavimas ir regionų darymas nepatraukliu“, – dėstė Plungės rajono meras.
A.Klišonis sakė, kad priėmus tokią reformą Plungės rajone būtų likviduojamos dvi gimnazijos – Kulių ir Žemaičių Kalvarijos. Telšių apskrityje būtų likviduojamos 8 gimnazijos, o Lietuvoje maždaug pusėje regioninių savivaldybių liktų po vieną gimnaziją.
Neišgirstama regionų nuomonė
Nors valdančiąją daugumą sudaro ne vienos politinės partijos atstovai, A.Klišonis teigė, kad diskutuojant dažnai nėra išgirstamas regionų balsas.
„Valdančiąją daugumą sudaro skirtingų politinių partijų atstovai ir kartais, deja, reikia pasakyti, kad regionų balsas nėra išgirstamas. Jeigu net Seimo Švietimo komiteto pirmininkas A.Žukauskas, į kurį aš taip pat kreipiausi raštu, pasakė, kad jie neturi įtakos Vyriausybės nutarimams. Kadangi pats esu buvęs parlamentaras, žinau, kad komitetas turi kontrolės funkciją, parlamentarai turi kontrolės funkciją.
Manau, kad pakeitimai, kurie yra siūlyti ir yra įsiteisę praeitų metų gruodžio 31 dieną, jie tikrai atliepia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didžiųjų miestų reikalavimus, tačiau visiškai neatliepia regionų reikalavimų. Nesvarbu, ar aš valdančiosios partijos atstovas, ar ne valdančiosios, aš atstovauju žmones, kurie mane išrinko. Aš atstovauju jų interesus ir šioje vietoje matau, kad yra kūjų smogiama per švietimo sistemą. Aš tam tikrai nepritariu“, – įsitikinęs meras.
A.Klišonio išsakytiems argumentams pritarė ir Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas. Anot jo, dabartinės reformos šalinasi ne tik opozicijoje esantys politikai.
„Geriau ir nepakritikuočiau. Akivaizdu, kad šios daromos reformos šalinasi visi, kas tik gali: tiek pozicija, tiek opozicija. Švietimo sistema ir sveikatos apsaugos sistema yra reformuojamos 20 metų. Mokyklos ir ligoninės – stumdoma ir daroma nuolat. Šią kadenciją yra pokytis ir tas pokytis yra neigiamas.
Labai nedidelė žmonių grupė Vyriausybėje nori tos reformos ir turi instrumentus ją daryti. (...) Tai yra nedidelės grupės žmonių reforma, kuri Seime neturėtų jokių šansų. Kadangi jau startavo nuo sausio 1 d., tai Švietimo komitetas turi savo ruožtu užtikrinti parlamentinę kontrolę ir bent jau išreikšt politinę valią ir stabdyti ją“, – kalbėjo G.Paluckas.
LSDP narys sakė, kad tokių valdžios veiksmų logiškai paaiškinti tiesiog neįmanoma. Tokios reformos priėmimas, jo manymu, atsilieps ne būsimuose Seimo rinkimuose, o savivaldų rinkimuose, kurie bus po metų.
„Kas yra ta reforma? Kaip ji pasireikš? Jei mes kalbame apie 1000 mokyklų Lietuvoje, tai apie 250 eina po tuo kalaviju: tai yra mažos mokyklos ir tos gimnazijos, kurios netenkina tų reikalavimų. (...)
Rinkimai yra ne po trejų metų, rinkimai yra po metų – savivaldos rinkimai. Ir tie merai, kurie sako „Ką jūs čia darote?“ yra teisūs, nes juos žmonės šluos, kaip valdžios atstovus.
Tai negali būti atsainumas ar politinis nepatyrimas, galų gale konservatoriai valdžioje – rimta partija. Paaiškinti logiškai čia neįtikėtinai sunku. Gali būti, kad tai yra streso, įtampos pasekmė, mąstymas, kad mes esame skirti išgelbėti Lietuvą, nepaisant pačių lietuvių“, – sakė Seimo narys.
Nevienodai vertina reformas
A.Klišonis sakė, kad ne su abiem įvardintomis reformomis yra tokia prasta situacija. Jis sakė, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) diskutavo su savivaldybėmis, todėl sprendimai yra logiškesni.
„Su Sveikatos apsaugos ministerija vien mūsų savivaldybė dėl pertvarkos tiesiogiai diskutavo keturis kartus. Čia vyksta diskusija, turėsime geresnį ar blogesnį rezultatą, bet šiuo klausimu SAM iš tikrųjų dirba.
Su ŠMSM buvo kontaktas tik savivaldybių asociacijos, per ją viskas ėjo ir praktiškai nebuvo atsižvelginėjama. Mano manymu, esminis dalykas yra tai, kad kiekviena šakinė ministerija sprendžia tik savo klausimą. Tai yra siauras segmentinis požiūris, o ne holistinis požiūris.
Švietimo sistemoje yra sakoma, kad skiriama daugiau savarankiškumo savivaldybėms, tai jeigu jūs jau duodate mums tą savarankiškumą, tai duokite ir atsakomybę – mes tvarkysimės. Tas tinklas mokyklų yra tvarkomas kiekvienus metus, mums nereikia revoliucijos.
Mums reikia evoliucijos, už kurią mes, savivaldybių vadovai, esame atsakingi. Dabar jausmas toks, kad daug kam iš Vilniaus politikų Lietuva pasibaigia ties Grigiškėmis“, – piktinosi Plungės rajono meras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dar žada važiuoti į regionines savivaldybes ir aptarti mokyklų tinklo pertvarkos aspektus. A.Klišonis sakė, kad nors po mūšio kumščiais nemojuojama, tačiau vėlesnės diskusijos yra geriau, nei dabartinė situacija.
Gintautas Paluckas sakė, kad SAM pasirinkimą diskutuoti su savivaldybėmis gali paaiškinti ir reformos specifika.
„Padėtis švietimo sistemoje iš esmės skiriasi nuo sveikatos sistemos, todėl, kad sveikatos reforma eis į Seimą. Ministerija čia piktnaudžiauja savo įgaliojimais, todėl to socialinio dialogo nėra. Ministrė turi įsakymų galią Vyriausybės nutarimu, o tie, kas nepatenkinti Seime – pozicija ar opozicija – eikite į šalį.
Remiamasi jėgos principu, kad mes padarysime, o jūs vėliau padėkosite. Šis naratyvas ir šis kalbėjimas yra ryškus visose reformose. (...) Esminis dalykas yra galios pojūtis, piktnaudžiavimas suteiktais įgaliojimais“, – svarstė politikas.
Siūlo nevengti pokalbių ir diskusijų
Laidoje pro akis nepraslydo ir tai, kad dabartinė sveikatos įstaigų reforma buvo atmesta pačių konservatorių praeitoje Seimo kadencijoje.
„Reikia nuoširdžiai tikėtis, kad iš klaidų yra mokomasi. Aš tikrai dar nepraradau tos vilties. Bet kalbant apie sveikatos sistemos reformą, tai yra tokia politinė šizofrenija. Mes su konservatoriais opozicijoje, praeitoje kadencijoje kovojome prieš tą reformą, kurią dabar jie teikia kaip savo. Noriu priminti, kad ta reforma, kurią šlovingai neša kolegos konservatoriai, buvo parengta kolegų valstiečių“, – pasakojo G.Paluckas.
Seimo narys prisiminė, kad valdžia svarstė jau ne vieną panašų sprendimą, į kurį skeptiškai žiūrėjo prabėgusioje Seimo kadencijoje. Vis dėlto, anot jo, visus tokius sprendimus reikia iš valdančiųjų traukti jėga.
„Patys valdantieji lūžo psichologiškai ne dėl opozicijos spaudimo, bet dėl visuomenės spaudimo ir nusprendė, kad kažką daryti reikia. Bus neeilinė sesija ir tikiuosi, kad priimsime tuos sprendimus. Bet tam, kad priimtume, atrodo, kad reikia plaktuku mušti ir lupti visus tuos sprendimus.
Kažkoks užsispyrimas, nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas savimi Vyriausybės struktūrose yra akivaizdus. Dėl tokių priežasčių Vyriausybė negali tinkamai funkcionuoti. Tada, kada reikia daryti sprendimus, jie slepiasi, bet šitokiu komfortišku gyvenimu jokių reformų nepadarysi. Kartais reikia ir pasipykti, padiskutuoti ir tai realybei į akis pasižiūrėti“, – siūlė LSDP narys.
Žiūrėdamas į ateitį ir reformų tolimesnį likimą, A.Klišonis siūlė valdantiesiems pradėti kalbėtis, o ne vaizduoti, kad viskas yra žinoma.
„Aš esu už tai, kad kalbėtume su žmonėmis, kad pasitikėtume jais. (...) Mes negyvename orakulų valstybėje, kur jie viską geriausiai žino. Šioje vietoje reikia kalbėtis“, – sakė meras.
