„Niekas negali tiksliai pasakyti, net ir be Rusijos invazijos Ukraina kenčia dėl karo šalies rytuose, taip pat ir ekonomiškai. Gynyba kainuoja daug. Rusija yra pasirengusi eiti kariniu keliu. Vladimiras Putinas kartą pasakė, kad Sovietų Sąjungos subyrėjimas jam yra didžiausia XX a. katastrofa. Taigi jis siekia grįžimo į didybę ir įtaką“, – leidiniui „Spiegel“ teigė G. Nausėda
„Turime padaryti viską, ką galime, kad neleistume Rusijai spręsti kaimyninių šalių likimo“, – pabrėžė prezidentas.
G. Nausėda taip pat akcentavo Ukrainos teisę apsispręsti, kuriam aljansui ar sąjungai priklausyti.
„Suverenios šalys, tokios kaip Ukraina, turi teisę nuspręsti, kokiam kariniam aljansui ar ekonominei sąjungai jos nori priklausyti. NATO durys yra atviros, o Rusija neturi teisės kitiems primesti uždarų durų politikos. Europa neturi grįžti prie mąstymo apie įtakos zonas“, – pažymėjo jis.
Paklaustas, ar Baltijos šalys gali būti apgintos nuo Rusijos hegemoninių ambicijų, prezidentas pabrėžė, kad įsiveržimo į Ukrainą kaina Rusijai turėtų būti labai didelė.
Susiję straipsniai
„Konfliktas neturėtų būti vertinamas vien kariniu požiūriu. Politinė ir ekonominė kaina Rusijai taip pat turėtų būti labai didelė, jei ji nuspręstų įsiveržti į Ukrainą“, – teigė šalies vadovas.
ELTA primena, kad Rusijai sutelkus gausias karines pajėgas prie Ukrainos sienos, Maskva reikalauja NATO ir JAV saugumo garantijų. Vakarų valstybės savo ruožtu reikalauja, kad Rusija atitrauktų prie Ukrainos sienos sutelktus savo karius.