„Neskubėčiau daryti kažkokių labai optimistinių vertinimų, nes praktinė reikalo pusė yra tokia, kad vyksta karių telkimas, ir tai gali ir toliau būti derybinės pozicijos stiprinimo dalis.
Manau, kad ponui V.Putinui teikia didelį malonumą tai, kad Maskvą vienas po kito lanko įvairių pasaulio valstybių lyderiai, ir bando įtikinti poną V.Putiną deeskaluoti situaciją. Akivaizdu, kad taip lengvai šito malonumo, matyt, paleisti nepavyktų. Bet geriausiai situaciją deeskaluos darbai, tikrai ne žodžiai“, – pabrėžė I.Šimonytė.
Anot jos, kol kas svarbiausia, kad Vakarų valstybės ir NATO laikosi tų pačių principų.
„Kad negali būti kažkokios kalbos apie įtakos zonas, kelių rūšių NATO nares, apie veto teisę spręsti kitų valstybių likimą ir pasirinkimą dėl saugumo formato ir sąjungų“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Premjerė I.Šimonytė ketvirtadienį susitiko su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu, prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku.
„Praktiškai visuose susitikimuose buvo aptariama regiono saugumo situacija, iššūkiai, kurie kyla dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų, bet jau ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos, teritorijoje, ką mes, ir mūsų kaimynai, kitos Baltijos šalys, vertina kaip labai didelį ir reikšmingą, situaciją keičiantį veiksnį, jeigu po šių vadinamųjų pratybų dalis karių ar karinės technikos, ar ginkluotės liktų Baltarusijos teritorijoje“, – nurodė I.Šimonytė.
Premjerės teigimu, atrodo, kad V.Putinas vis dar bando „visas opcijas laikyti atviras“.
„Vis dar visi sveiko proto žmonės tikisi, kad yra šiai situacijai kažkoks diplomatinis sprendimas. Nepaisant to, esame budrumo fazėje, teikiame pagalbą Ukrainai, ruošiamės kažkokiems netikėtumams ir patys.
Reikia paminėti, kad Lietuvos vardas Ukrainoje yra tariamas su didžiule pagarba, ir yra labai matoma tai, ką Lietuva daro Ukrainos labui, ir labai vertinama“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Susiję straipsniai
Rusija ir Baltarusija ketvirtadienį pradėjo bendrų karinių pratybų aktyviąją dalį, Vakarų šalyse tvyrant nerimui, jog Maskva planuoja įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.
Per manevrus, truksiančius iki vasario 20-osios, bus treniruojamasi „nuslopinti ir atremti išorinę agresiją“, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Kijevas netrukus pasmerkė šiuos manevrus kaip „psichologinį spaudimą“.



