Teigia, kad prie galimybių paso bylos bus sugrįžta: „Konstitucinis Teismas atvėrė Pandoros skrynią“

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį priėmė sprendimą nutraukti bylą dėl galimybių paso prieštaravimo Konstitucijai. Vis dėlto audringos diskusijos po tokio sprenimo nenutilo. Apie tokį KT veiksmą ir galimybių paso teisėtumą „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ diskutavo Seimo Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė, Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Galimybių pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Galimybių pasas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Galimybių pasas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Galimybių pasas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Konstitucinis Teismas<br>T.Bauro nuotr.
Konstitucinis Teismas<br>T.Bauro nuotr.
Kęstutis Masiulis<br>T.Bauro nuotr.
Kęstutis Masiulis<br>T.Bauro nuotr.
Agnė Širinskienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Agnė Širinskienė<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ignas Vėgėlė<br>T.Bauro nuotr.
Ignas Vėgėlė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 12, 2022, 10:30 AM

Prie šio klausimo dar bus grįžta

Po KT sprendimo viešojoje erdvėje pasklido nuomonė, kad bylos užvertimas gali būti vertinamas ir kaip tam tikros visuomenės dalies nuraminimas. Vis dėlto Ignas Vėgėlė teigė, kad tokia nuomonė yra neteisinga, o įvykdytas sprendimas buvo kraštutinis.

„KT nėra ta institucija, kuri turėtų kažką raminti ir nuraminti. KT yra kaip ir kiekvienas teismas – jis sprendžia ginčą. (...) Pirmas įspūdis yra tai, kad KT turėjo priimti sprendimą byloje dėl Vyriausybės akto atitikties Konstitucijai. Jis to nepadarė. O nepadarė, ko gero, dėl to, kad jis gavosi kaip paskutinė institucija.

Seimas nesugebėjo ar nenorėjo per ilgą laiką tokių dalykų įteisinti įstatymu. Vyriausybė delsė iki paskutinės akimirkos, prieš 3 darbo dienas (iki KT sprendimo – aut.) nutraukė galimybių paso reguliavimą tik tai tam, kad suteiktų galimybę KT iš esmės atsisakyti tęsti teiseną. Prezidentas, kuris galėjo kreiptis į KT ir dėl jo kreipimosi stabdytų galimybių paso reguliavimą, vėlgi to neatliko ir todėl kraštinis gavosi KT.

Mano įsitikinimu, pagal KT doktriną, pagal 2019 m. bylą, vis tik jis, atsižvelgdamas į visuomenės interesą, turėjo svarstyti. Aš apgailestauju, kad KT to nepadarė“, – svarstė I.Vėgėlė.

Advokatas taip pat pastebėjo, kad tai, kas buvo nuspręsta dabar, dar nereiškia, kad galimybių paso klausimas bus pamirštas ateityje.

„Klausimas turėtų būti toks – ar KT išvengs tos analizės ateityje? Manau, kad neišvengs. Neabejotinai į jį kreipsis arba bendrosios kompetencijos teismas tiesiogiai nagrinėjantis konkrečią kažkokią bylą, arba antras variantas, kad praeis per visas instancijas asmuo ir negavęs tinkamo sprendimo jis kreipsis į KT su individualiuoju skundu.

Trečias variantas, kad KT turi tris, jei neklystu, panašias bylas. Jos šiek tiek skirtingos, bet iš esmės abejoja tuo pačiu Vyriausybės nutarimu, tai vis tiek KT turės prie jų prieiti“, – sakė I.Vėgėlė.

Tuo tarpu Seimo valdančiųjų atstovas Kęstutis Masiulis sakė, kad pagrindo netikėti teismo sprendimais nėra, o pats galimybių pasas kelia abejonę tik vienu aspektu.

„Aš kaip politikas ir kaip pilietis gerbiu teismo sprendimus. Jeigu teismas priėmė tokį sprendimą, tai aš jį ir gerbiu ir neabejoju. Man nepatinka, kai čia pradeda interpretuoti ir aiškinti, kad KT ne taip priėmė. KT sprendimai yra Konstitucijos dalis, viskas.

Man nepatinka šitas sprendimas, todėl kad man patiko, ką D.Žalimas pasakė. Galima buvo abejoti, aš irgi taip manau, vienu vieninteliu aspektu, formaliuoju aspektu ir ginčytis, ar konstituciška, kad tie apribojimai buvo įvesti Vyriausybės“, – teigė Seimo narys.

Atverta Pandoros skrynia

Laidoje dalyvavusi opozicijos atstovė Agnė Širinskienė sakė, kad norint išvengti abejonių dėl Vyriausybės priimto galimybių paso nutarimo, kitą savaitę turėjusioje vykti Seimo neeilinėje sesijoje būtų svarstytas ir įstatymo projektas.

„Aš žinau, kad Vyriausybėje buvo rengiamas įstatymo projektas ir tas netgi buvo diskutuojama laidose. Ir tikrai buvo toks planas chuliganas, kad jeigu nepavyksta planas „A“ su Konstituciniu Teismu ir staiga visas nutarimas yra paskelbiamas antikonstituciniu, tai natūralu, kad reikia turėti planą „B“ ir gelbėtis“, – sakė Seimo narė.

Vis dėlto tokias kalbas iškart paneigė K.Masiulis sakydamas, kad tai – sąmokslo teorijos.

„Aš nenoriu diskutuoti su sąmokslo teorijomis, nes atrodo, kad Agnė Širinskienė geriau žino, kas Vyriausybėje diskutuojama, nei aš. Aš nenoriu paneiginėti nesąmonių. Tai nerimta. Sesija buvo sutelkta į vieną vienintelį klausimą – biudžeto pataisymus, kurie reikalingi šildymui ir panašiai“, – piktinosi konservatorius.

Agnė Širinskienė neatlyžo ir teigė, kad bet kokiu atveju galimybių pasas prieštaravo Konstitucijai, o nuspręsdamas nesvarstyti bylos, KT atvėrė Pandoros skrynią.

„Nepamirškime, kad su galimybių pasu atsirado fundamentalių teisių ribojimas, kurios Konstitucijoje yra pakankamai aiškiai apibrėžtos. Ta pati teisė į mokslą – jeigu tu nesi vakcinuotas, persirgęs ar nesitestavęs, tu negali atvykti į universitetą studijuoti, nors esi tuo metu visiškai sveikas. Studentų yra daug nukentėjusių, aš jau nekalbu apie iniciatyvą universitetų juos išmesti iš bendrabučių, jeigu jie nėra vakcinuoti. (...)

Aš manau, kad KT atvėrė kitą Pandoros skrynią, kuri yra dar blogesnė. Jis iš esmės sukūrė tokią situaciją, kad Vyriausybė gali priimti bet kokį, galimai antikonstitucinį, sprendimą. Ir jeigu ji tą sprendimą atšaukia iki teismo nagrinėjimo, to sprendimo įvertinimo nebėra. Tarkime, mirties bausmė. Kas trukdo Vyriausybei priimti mirties bausmės nutarimą ir jį atšaukti, kai KT liks trys darbo dienos?“ – kėlė klausimą Regionų frakcijos narė.

K.Masiulis į tokias kalbas sureagavo D.Žalimo išsakytais žodžiais, kad nereikia diskutuoti apie „kliedesius“.

„Man, kaip piliečiui, visai nesvarbu (kokia forma priimtas galimybių pasas – aut.). Jeigu aš negaliu eiti į parduotuvę be galimybių paso, ar dėl to, kad įstatymas tą draudžia, ar nutarimas draudžia. Kaip jūs manot, koks skirtumas?“ – argumentavo Seimo narys.

Neigė galimybių paso naudą

I.Vėgėlė laidoje kėlė klausimą, ar protinga buvo panaikinti tokią priemonę, kai šiuo metu užsikrėtusiųjų skaičiai šalyje yra kelis kartus didesni nei tada, kai galimybių paso nebuvo.

„Kai buvo įvedinėjamas galimybių pasas, buvo sergančių keli tūkstančiai, koronaviruso lovose gulėjo keli šimtai. Šiandien, kai yra panaikinamas galimybių pasas, mes turime keliolika tūkstančių sergančių ir daugiau nei tūkstantį užimtų COVID-19 lovų“, – dėstė advokatas.

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas taip pat pastebėjo, kad nutraukiant bylą įžvelgiamas ir empatijos trūkumas.

„Kas man skaudžiausia yra šitame etape, tai empatijos trūkumas. Šiuo metu mes turime bent keletą asmenų, kurie yra nuteisti baudžiamąja tvarka pagal 302 Baudžiamojo kodekso straipsnį. Jie nešioja apykojes, jų laisvės yra suvaržytos dėl to, kad juos teismas nuteisė, kad pavyzdžiui, studentė pasinaudojo svetimu galimybių pasu tam, kad laikytų egzaminą. Dabar mes tęsiame šitą žalą jiems, ribojame jų teises tol, kol kažkas kreipsis ir ateis ir po metų ar dviejų bus panaikintas galimybių pasas. Empatijos reikia.

Seimo narys, mano supratimu, pirma tai jis – žmonių atstovas. Ir jis turi žmonėms padėti, jeigu mato, kad yra neteisėtumas valstybėje. Šiuo atveju mes to neturime“, – teigė I.Vėgėlė.

Kęstutis Masiulis išsakytus argumentus atrėmė lygindamas sveikatos priežiūros institucijų situaciją su pandemijos pradžia, kai sprendimus priiminėjo Sauliaus Skvernelio Vyriausybė.

„Omikron plinta daug daugiau ir labai masiškai serga, bet nesunkiai. Reanimacinės lovos – neužpildytos, jų tik pusė užpildyta, o kažkada buvo perpildytos.

Valstybei ypatingai svarbu, kad nebūtų sustabdyta visa sveikatos sistema. O prie jūsų mylimojo A.Verygos, buvo ir sustabdyta, ir skyriai, kurie turėjo gydyti psichiatrijos ligonius, kraujagysles ar dar kažką, turėjo gydyti koronavirusą“, – sakė konservatorius.

Nors reanimacijos lovos šiuo metu ir nėra užpildytos, tačiau Agnė Širinskienė pastebėjo ir kitą neraminantį rodiklį. Anot jos, mirštamumas šalyje susilygino su šalių, kuriose situacija yra daug prastesnė.

„Kitas rodiklis, kuris už lovas dar svarbesnis, tai per laiką numirusių žmonių skaičius. Šiuo atveju, galimybių paso kontekste, mes turėjome vieną griežčiausių Europoje galimybių pasų. Tai būtų logiška galvoti, kad jo efektas yra toks, kad mirštamumas turėtų pas mus būti mažiausias. (...)

Sakyti, kad galimybių pasas padarė kažkokį stebuklą, pasižiūrėjus į mirštamumą ir į tai, kad mes esame vieni daugiausiai mirštančių nuo koronaviruso Europoje, tai, atsiprašau, bet manęs tikrai neįtikina“, – dėstė A.Širinskienė.

Po Seimo narės teiginio, kad galimybių pasas tik sukiršino žmones, tačiau neišgelbėjo gyvybių, K.Masiulis atsakė, kad tiek galimybių pasas, tiek kiti kontraversiški įstatymai ar sprendimai yra tik pretekstas kritikuoti valdžią.

Žiūrėdami į ateities perspektyvą laidoje dalyvavę pašnekovai vieningai sutarė, kad šis klausimas dar greitai nebus pamirštas. K.Masiulis teigė, kad be galimybių paso visuomenei atsiras kitų pretekstų priešintis valdžios sprendimams. Tuo tarpu A.Širinskienė išsakė nuomonę, kad visuomenė turi teisę protestuoti, tačiau reikia skatinti ir dialogą.

„Į visuomenę nereikia žiūrėti, kaip į priešus. Visuomenė turi teisę ir protestuoti, ir įvertinti, ir nerimauti. Su žmonėmis reikia kalbėtis ir aš tikrai linkiu, kad toliau būtų kalbėjimasis su žmonėmis, nevadinant jų antivakseriais ar dar kažkokiais“, – sakė Seimo narė.

Ne tokias pozityvias ateities prognozes išsakė ir Ignas Vėgėlė.

„Situacija priklausys nuo politikų. Politikai suskaldė, politikai turėtų ir suvienyti, bet klausant K.Masiulio aš nemanau, kad toks tikslas yra pas tokius, kaip jis, kurie taip kalba“, – teigė advokatas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.