Vyriausybei – kraujo perpylimo grėsmė: garsiausiai skamba kelios pavardės

Nors Vyriausybei per baltarusiškų trąšų tranzito skandalą pavyko išvengti aukų, dabar netgi patys valdantieji pripažįsta, kad nepakeitus kai kurių ministrų jai bus sudėtinga išgyventi.

 Nors Vyriausybei per baltarusiškų trąšų tranzito skandalą pavyko išvengti aukų, dabar netgi patys valdantieji pripažįsta, kad nepakeitus kai kurių ministrų jai bus sudėtinga išgyventi.<br> lrytas.lt montažas.
 Nors Vyriausybei per baltarusiškų trąšų tranzito skandalą pavyko išvengti aukų, dabar netgi patys valdantieji pripažįsta, kad nepakeitus kai kurių ministrų jai bus sudėtinga išgyventi.<br> lrytas.lt montažas.
Tarp ministrų, su kuriais jau reikėtų atsisveikinti, bene dažniausiai linksniuojama M.Skuodžio pavardė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tarp ministrų, su kuriais jau reikėtų atsisveikinti, bene dažniausiai linksniuojama M.Skuodžio pavardė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tarp ministrų, su kuriais jau reikėtų atsisveikinti, bene dažniausiai linksniuojama M.Skuodžio pavardė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tarp ministrų, su kuriais jau reikėtų atsisveikinti, bene dažniausiai linksniuojama M.Skuodžio pavardė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tarp ministrų, su kuriais jau reikėtų atsisveikinti, bene dažniausiai linksniuojama M.Skuodžio pavardė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tarp ministrų, su kuriais jau reikėtų atsisveikinti, bene dažniausiai linksniuojama M.Skuodžio pavardė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tarp ministrų, su kuriais jau reikėtų atsisveikinti, bene dažniausiai linksniuojama M.Skuodžio pavardė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tarp ministrų, su kuriais jau reikėtų atsisveikinti, bene dažniausiai linksniuojama M.Skuodžio pavardė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tarp ministrų, su kuriais jau reikėtų atsisveikinti, bene dažniausiai linksniuojama M.Skuodžio (kairėje) pavardė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tarp ministrų, su kuriais jau reikėtų atsisveikinti, bene dažniausiai linksniuojama M.Skuodžio (kairėje) pavardė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 12, 2022, 7:26 AM, atnaujinta Feb 14, 2022, 4:16 PM

Premjerė Ingrida Šimonytė bent iki šiol nesileido į jokias kalbas dėl galimo ministrų kabineto, besimurdančio reitingų dugne, atnaujinimo – esą nematanti tam priežasčių.

Net per praėjusių metų pabaigoje kilusį vadinamąjį baltarusiškų trąšų tranzito skandalą Vyriausybė išsilaikė, nors atsistatydinimo prašymus jau buvo įteikę net du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skuodis.

Kai kurie politikai mano, kad jų galvų išsaugojimas premjerei padėjo išvengti Vyriausybės griūties, kiti įsitikinę, jog taip I.Šimonytė tik atitolino problemas, su kuriomis jai teks susidurti ateityje.

Mat ir naujuose politinių kovų frontuose dažniausiai vėl skamba tų pačių ministrų pavardės. Opozicija jas linksniuoja garsiai, valdantieji – tyliau.

Apie galimas permainas Vyriausybėje neseniai užsiminė ir Seimo pirmininkė, valdančiųjų liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, būtų retenybė, jei ministrų kabinetui pavyktų visiškai išvengti pakeitimų.

Tiesa, politikė mano, kad dabar tam dar nėra tinkamas metas, nes „Lietuva turi nuolat žvalgytis į geopolitinę situaciją ir įtampas, kurios tvyro mūsų regione, o pandemija nepasibaigusi“.

Buvo praleista proga

Kiek kitokios nuomonės yra Seimo liberalų seniūnas Eugenijus Gentvilas – esą valdantieji praleido turėtą priverstinę progą atšviežinti Vyriausybę.

Pasak E.Gentvilo, tai reikėjo padaryti kilus trąšų tranzito skandalui, kai susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai patys buvo įteikę atsistatydinimo prašymus.

„Vėliau pradėjus aiškėti tikrajai situacijai pasirodė, kad M.Skuodis buvo toli gražu daug ko nepadaręs. Manau, kad reabilituodama susisiekimo ministrą premjerė paskubėjo prisiimti atsakomybę. I.Šimonytė pasakė, kad ministrai nekalti, nors politinį kraują jau tada buvo galima ir gal net reikėjo nuleisti.

Premjerė uždengė vieno ministro negerai padarytus dalykus ir susirinko visus guzus. Tai parodė ir apklausos. Jose M.Skuodis krito be galo žemai.

Visuomenė suprato, kad ministras turi būti atsakingas, bet I.Šimonytė jį išteisino, pridengė savo krūtine. Manau, kad tai nebuvo teisinga, nes jo atsakomybė buvo didelė“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo E.Gentvilas.

Valdantiesiems – svetimas

Į per plauką postą išsaugojusį M.Skuodį šnairuoja ir konservatoriai.

Kai kurie jų neoficialiai kalbėjo, kad M.Skuodis galbūt net būtų netekęs posto, bet Laisvės partijos deleguotą ministrą esą sergsti ir Prezidentūra.

Ekonomikos ir inovacijų viceministru ankstesnėje Vyriausybėje buvęs M.Skuodis ministru tapo, kai Gitanas Nausėda išbrokavo „laisviečių“ teiktą parlamentaro Kasparo Adomaičio kandidatūrą.

Beje, prezidentas M.Skuodį anksčiau norėjo matyti ekonomikos ir inovacijų ministro poste, kai iš jo pasitraukė eurokomisaru tapęs Virginijus Sinkevičius.

Dėl to G.Nausėda atsisakė ministru skirti Luką Savicką, teigdamas, kad jam į šias pareigas dar esą per anksti.

Ar M.Skuodis galėtų būti paaukotas pirmasis?

Seimo Ekonomikos komiteto vadovas konservatorius Kazys Starkevičius nedrįso to prognozuoti, bet nuotaikos viešojoje erdvėje esą krypsta ministro nenaudai.

„Dabar bene didžiausios problemos yra transporto sistemoje. Jei būtų visapusiška koordinacija, tokia krizė dėl baltarusiškų trąšų tranzito galbūt nebūtų ištikusi.

Trūko ir komunikavimo, ir pasiūlymų, kaip spręsti problemas.

Ko gero, jas buvo galima išspręsti pakėlus krovinių gabenimo įkainius. Tai galbūt būtų privertę Baltarusiją aplenkti mūsų šalį. Bet nieko nebuvo daroma“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo konservatorius.

Pandemija ir kenkia, ir saugo

K.Starkevičius negailėjo aštrių žodžių ir kai kuriems sprendimams, susijusiems su sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio valdoma sritimi.

Konservatorius itin kritikavo ministerijos siūlymą dėl privalomo medicinos darbuotojų skiepijimo.

„Kai šis siūlymas neįveikė Seimo barjero, valdantiesiems teko atlaikyti ne vieną skaudų antausį. Jų buvo galima išvengti, nes jau kitą dieną A.Dulkys nurodė, kad medikai į darbą galės eiti net sirgdami“, – kalbėjo K.Starkevičius.

Tai, kad iki šiol Vyriausybei pavyko išvengti ministrų pakeitimų, politiko nuomone, lėmė ir pandemija, kuri užgožia kitas problemas.

„Vis dėlto Vyriausybės atnaujinimo išvengti nepavyks. Šviežias kraujas padeda ir ligoniams, ir politikoje. Drąsūs gydytojai tokios procedūros nevengia.

Kažkokių vaistų kraujospūdžiui sumažinti reikės, bet juos turėtų pasirinkti premjerė. Gal ne pagal reitingus, o pagal darbus, kuriuos ji geriausiai mato, pagal tai, kaip ministrams sekasi bendrauti su nevyriausybinėmis organizacijomis“, – svarstė K.Starkevičius.

Sąrašas – netrumpas

Jei būtų sprendžiama pagal reitingus, postų neverti daugelis ministrų.

Pastarosios „Lietuvos ryto“ skelbtos visuomenės nuomonės apklausos Vyriausybės nariams buvo ypač negailestingos.

Itin neigiamai vertinami ne tik M.Skuodis ar A.Dulkys, bet ir su ūkininkais bendros kalbos nerandantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Neoficialiai kalbinami konservatoriai šiuos ministrus irgi bene dažniausiai vardijo kaip galimus pretendentus pirmiesiems lipti ant politinio ešafoto.

Beje, politinio užnugario neturintis K.Navickas pernai jo išvengė tik per plauką. Bet dabar kalbinti dešinieji „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad vargu ar ministras sulauktų paramos.

Kai kurių konservatorių teigimu, slūgstant pandemijai ministro postą gali palikti ir A.Dulkys.

Vis dažniau saviškių priekaištų taip pat sulaukia konservatorių deleguota finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ji kritikuojama, kad esą „mato tik skaičius ir lenteles“.

Beje, apklausos rodo, kad visuomenė jau senokai yra nurašiusi ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, taip pat į karą su Kinija įsivėlusį užsienio reikalų ministrą G.Landsbergį. Pastarojo galvos norėtų ir G.Nausėda, bet neoficialiai kalbinti konservatoriai yra įsitikinę, kad valdančiųjų partijų lyderių pakeitimas mažai tikėtinas.

Net opozicijai priklausantis Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis mano, kad proga atleisti G.Landsbergį ir M.Skuodį jau praleista.

Anot A.Mazuronio, nepaisant to, kad ir patys konservatoriai vis dažniau kalba apie neišvengiamą Vyriausybės atnaujinimą, kuris gal padėtų sumažinti dabartinę įtampą, bet, atrodo, I.Šimonytė mano kitaip: „Ji daro viską, kad tokio scenarijaus išvengtų.

Bet kokį ministrų keitimą premjerė priimtų kaip asmeninį pralaimėjimą.“

Balastas jau akivaizdus

Buvęs valstiečių premjeras Saulius Skvernelis taip pat svarstė, kad I.Šimonytei jau būtų laikas atsikratyti „balastu“ tapusių ministrų.

Nors pats būdamas premjeras S.Skvernelis irgi neskubėjo kapoti galvų, dėl trypčiojimo sulaukdavo kritikos, dabar kalbėjo kitaip: „Kai kurių ministrų atveju matyti, kad daugiau kompetencijos neatsiras. Todėl jų pakeitimas būtų naudingas ir pačiai Vyriausybei.“

Vardydamas ministrus, kuriems pirmiausia galėtų būti parodytos Vyriausybės durys, ekspremjeras paminėjo A.Dulkį, K.Navicką, A.Armonaitę. „Laisvės partijos lyderė parodė, kad nelabai gaudosi, kokia yra jos vadovaujamos ministerijos paskirtis“, – mano S.Skvernelis.

Anot Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovo, dar didesnė problema dabartinei Vyriausybei – užsienio reikalų ministras.

Tačiau S.Skvernelis pripažino, kad tai raktinė politinė figūra, kuriai būtų sunku sugalvoti alternatyvą.

Trigubas kirtis pasiteisino

Ar geriau pakeisti kelis ministrus iš karto, ar po vieną, anot ekspremjero, turėtų spręsti I.Šimonytė. Pats S.Skvernelis vienu ypu yra atleidęs net tris ministrus ir mano, kad buvęs sprendimas pasiteisino.

Susvyravus švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kėdei tada buvo atleista ne tik ji, bet ir aplinkos ministras K.Navickas bei kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Dabar kalbėdamas apie šį gana radikalų Vyriausybės pertvarkymą S.Skvernelis teigė, kad tų žmonių vadovaujamoms ministerijoms buvo būtinas proveržis: „Jis vis buvo žadamas – tai rytoj, tai kitą mėnesį. Lauki to proveržio, kankiniesi, o vietoj to sulauki interpeliacijų.“

Ekspremjeras prisiminė, kad atleisti tris ministrus vienu metu jis nutarė sąmoningai, norėdamas išvengti ilgų nemalonių procedūrų ir kritikos, kad situacija nevaldoma.

Tiesa, S.Skvernelis pripažino, kad atleisti vadinamuosius profesionalus ministrus yra paprasčiau, nei perstumdyti politiniu principu suformuotą dabartinę Vyriausybę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.