Dabar turime daryti viską, ką galime
Nors dalies valstybių vadovai ragina tautiečius nedelsiant palikti Ukrainą, Lietuvos politikai ruošiasi vizitui į Kijevą – vasario 16 d. į Ukrainą išvyks 5 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai. Nors keletas Seimo opozicijos atstovų sako, kad tai yra tik viešųjų ryšių akcija, L.Kasčiūnas sako, kad tai yra moralinė parama.
„Yra tokia formulė, kad kai civiliai išvyksta, politikai atvyksta. Tie politikai, kurie jaučia pareigą savo priesaikai, jaučia pareigą saugumui, europinėms vertybėms, vieningiems idealams su ukrainiečiais, jaučiame pareigą būti ten sunkiu momentu. (...)
Tą pačią dieną bus ir lenkų delegacija, būsim kartu susitikę lietuviai, lenkai ir ukrainiečiai. Manau, kad tada, kai yra sunkiausia, mes esame ten. Mes ne tik kalbantys, mes ir darantys“, – teigė konservatorius.
Panašią nuomonę apie paramą Ukrainai sunkiu metu išsakė ir Linas Linkevičius. Anot jo, iš šalies besitraukiantys politikai yra menka parama, o Ukrainai pagalbos reikėjo jau pastaruosius keletą metų.
„Svarbu suprasti, kad Ukrainai paramos reikia ne šiandien, ne vakar, o pastaruosius 8 metus, kol vyksta karas. Jie vieninteliai, tiesą sakant, ginklu kovoja su savo agresoriais. Jie tą daro bet kokia kaina, gina savo teisę rinktis, bet kartu gina ir europines vertybes.
Jeigu mes kalbame apie paramą, tai be abejo, mes turime daryti viską, ką galime. Parlamentarai, vadovai, ministrai. Ir šiuo metu kai kurie traukiasi iš Kijevo, matyt, nėra tas vaizdas labai palaikantis Ukrainą, tai mes turėtume daryti, kad ne visi ir ne visada pasitrauktų“, – nuomonę išsakė buvęs užsienio reikalų ministras.
Ambasadorius taip pat pridūrė, kad Lietuva jau dabar yra viena aktyviausiai palaikančių šalių, tačiau esame per maži, kad pakeistume visą situaciją.
„Lietuva yra iš tų šalių, kuri ne tik kalba, bet ir daro ir čia tą pripažįsta visi. Kartu supraskime, kad mes nesame tokie galingi, kad apginkluotume Ukrainos kariuomenę, bet tas gestas, būtent priešlėktuviniai ginklai, yra tai, ko jiems reikia ir jie apie tai kalba.
Dėl politinių iniciatyvų tai savo ruožtu esame vieni iš aktyvesnių ir kartu reikia burti koalicijas taip pat galvojančių, turėti kantrybės, aišku, nes ne visą laiką taip gerai sekasi“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Laurynas Kasčiūnas ramino, kad Lietuvai kol kas grėsmės nematyti, tačiau kai kurie signalai neleidžia ir visiškai atsipalaiduoti.
„Kažkokių intencijų šiai minutei iš mums priešiškų valstybių patestuoti NATO pagal 5 straipsnio riboženklius ir užbrėžtas raudonas linijas tikrai nėra. Bet faktas, kad mes turime truputį besikeičiančią situaciją, ypač matydami, kad Rusija perkėlinės savo ginklus ir savo sunkią karinę techniką į Baltarusiją. Anksčiau to nebuvo“, – dėstė Seimo narys.
Rusijai dovanų neturėtų būti
Linas Linkevičius dalinosi, kad tarp Ukrainos gyventojų šiuo metu vyrauja įvairios nuotaikos. Vieni, atvykę į Lietuvą, dalinasi įvairiomis patirtimis, kiti – į situaciją reaguoja ramiai. Vis dėlto, nors pastaruoju metu ir įžvelgiama tikimybė dėl įtampos mažėjimo, ambasadorius ragino į tai žiūrėti atsargiai.
„Iš tikrųjų manyčiau, kad yra tokia viltis, bet visa tai reikia patikrinti, kad ir realybėje vyktų ir todėl reikia atsargiai tą vertinti. Juo labiau, kad dar šiandien mačiau tokį komentarą, kad tikrai Rusija nesiruošia nieko pulti, nebent kažkas išprovokuos, o tas „nebent išprovokuos“ jau kartojama ilgą laiką. (...)
Aš būčiau atsargesnis darydamas apibendrinimus, bet jeigu, duok Dieve, atsiras galimybė diplomatiniam takui, tai reikia iš karto galvoti, kad jie (Rusija – aut.) norės kažką už tai gauti. Visą laiką iki šiol gaudavo.
Dabar iš tikrųjų reikėtų susitelkti. Vien jau už tą terorizavimą viso pasaulio, už tą šantažą, už tokį beprecedentį elgesį tai dovanų negali būti, nes bus vėl ataka. Jų tikslas išlieka padaryti Ukrainą nepavykusia valstybe, kad sužlugtų jos visa integracija“, – perspėjo L.Linkevičius.
Kalbos apie galimą Rusijos agresiją prieš Ukrainą skamba visame pasaulyje, tačiau pati Ukraina į tokius viešinimus ne visada reaguoja palankiai. Laurynas Kasčiūnas sakė, kad tokia pozicija yra suprantama, nes panikos kėlimas iš karto kenkia iš šalies ekonomikai.
„Kiekviena diena po tokių pareiškimų yra grivinos kritimas, finansinio patikimumo klausimas, tiesioginių užsienio investicijų klausimas, net oligarchai pradėjo išvažiuot.
Be abejo, juos reikia suprasti, nes padarykime kelis kartus seansą tokių pranešimų ir valstybė turės pakirstas kojas. Natūralu, jie laikosi tokios truputį nuosaikesnės pozicijos, kad viskas kontroliuojama, jie pasiruošę ir žino kaip kariauti. (...) Jie saugo valstybę taikos metu“, – sakė konservatorius.
Panašią nuomonę pridūrė ir buvęs užsienio reikalų ministras. Anot jo, išlaikyti ramybę yra gerai, tačiau atsipalaiduoti nereikėtų.
„Raminimas žmonių visiškai suprantamas, būtų nepateisinamas tik atsipalaidavimas, bet čia yra skirtingi dalykai. Mes klausiame kaip Ukrainoje, jei net Lietuvoje žmonės įsitempę. Mes tikrai aiškiname, kad nėra pagrindo Lietuvoje svarstyti kažkokią agresiją, bet taip pat nereikia atsipalaiduot. Turime būti budrūs“, – sakė L.Linkevičius.
Atsitraukimu dar nekvepia
Laurynas Kasčiūnas sakė, kad tokiais Rusijos veiksmais buvo pasiektas strateginis neapibrėžtumas, kuris didelę pasaulio dalį šiuo metu stato į nežinomybę, tačiau gali tapti ir nauja realybe.
„Rusijai pavyko sukurti tą strateginį neapibrėžtumą, kad visokie scenarijai gali būti. Nuo karinės intervencijos, lokalaus konflikto iki politinių derybų. Bet teisingai pastebėta, kad politinės derybos ne tik šiaip, kaip mes įsivaizduojame, kad pasikalbėsime ir susitarsime. Jie (rusai – aut.) nori gauti tam tikrų įtakos zonų.
Jie nori, kad Baltijos šalys būtų antros klasės narystė, kad čia nevyktų karinės pratybos, kad čia nebūtų NATO pajėgų dislokavimo, kad Ukraina įsipareigotų raštiškai (...), kad niekada nebus NATO narė. Tokie dalykai yra deklaruoti ir jie per spaudimą gali šių dalykų siekti.
Aš neatmetu scenarijaus tokio, kad visas tas pajėgų sutelkimas, gali nuolat besirotuojant su tam tikrais atokvėpiais tapti nauja realybe. Tai brangiai kainuoja, techniškai sunkiai padaroma, bet Rusijoje tokie dalykai gali būti padaromi“, – svarstė Seimo NSGK pirmininkas.
Antradienį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitiko Vokietijos kancleris Olafas Scholtzas. Nors atrodo, kad Rusijos vadovas pastaruoju metu švelnina toną ir siunčia žinią apie galimą susitarimą, tačiau L.Kasčiūno nuomone tai ne visada gali būti palankus žingsnis.
„Vokiška strateginė kultūra dėl įvairių istorinių priežasčių, dėl daugumos ideologinių priežasčių bus turbūt linkusi į nuolatinį pokalbį, diplomatiją.
Kur yra problema? Rusija prognozavo vakarų atsaką, jie užkaitina temperatūrą, užeskaluoja ir jie žino, kad vakarai ateis, žinodami, kad jie nenorės mest iššūkio karine prasme, ateis iš silpnesnės pozicijos, tarsi „Susitarkime“. O jie tariasi tokioje strateginio neapibrėžtumo situacijoje, kur gali būti bet kas, o vakarai gali norėti taikos bet kokia kaina. Per tą situaciją gali gaut daugiau politinių laimėjimų“, – kalbėjo konservatorius.
Nors po Rusijos pareiškimų apie galimą susitarimą gali kilti viltys, kad Rusija atsitrauks, tačiau L.Linkevičius nelinkęs skubėti džiaugtis.
„Man šita situacija primena, kai kažkas pavagia 1000 dolerių, paskui 100 grąžina ir visi džiaugiasi, koks bendradarbiavimas ir kokia gera atmosfera. Tai čia tas pats. Jie užkėlė kartelę, suneramino, o dabar šiek tiek atsileis ir bus daug balsų sakančių „Žiūrėkite, galime konstruktyviai kalbėtis“.
Jie to ir tikisi ir ne be pagrindo tikisi, nes tas iki tol pasiteisino. Mes pagaliau turime suvokti, kad metų metais užaugintas agresorius praktiškai dabar neturi jokių stabdžių ir jokio saiko kėsindamasis į Europos saugumo pagrindus. To supratimo šiai dienai dar nėra“, – sakė ambasadorius.
NSGK pirmininkas teigė, kad nuolaidų Rusijai šiuo metu negali būti, nes tai ateityje gali išaugti į dar blogesnę situaciją.
„Atsitraukimas ir nuolaidų padarymas reikštų, kad po pusės metų jie vėl susitelks ir paprašys daugiau nuolaidų ir taip mes priartėsime prie Baltijos šalių. Čia yra esminis dalykas, ką reikia suvokti. Jeigu mes kažką jam (V.Putinui – aut.) padovanosime politiškai, geopolitiškai, pripažinsime jo įtakos sferas, tai jis ateis į tas sferas ir dar pastums po pusės metų ar metų. Čia yra jų žaidimų dalis“, – perspėjo L.Kasčiūnas.
Buvęs užsienio reikalų ministras taip pat sakė, kad atsitraukimo iš Rusijos pusės tikėtis nereikėtų ir dėl V.Putino padėties. Anot jo, toks žingsnis Rusijos vadovui būtų per silpnas.
„Jis irgi skaičiuoja kainą, kaip ten bebūtų. Ta kaina turi būti priimtina ir, matyt, vis tiek gauna kažkokią informaciją, kad tai nebus be jokio nuostolio ir, ko gero, be nuostolio gyvybėms, čia visa tai reikia suskaičiuoti.
Bet aš manau, kad jis tikrai nesitrauks, nes tai yra silpno vadovo požymis. Jis taip aukštai pakėlė kartelę, net raštu surašė ir parašė, kas bus jei to nebus, tai jei staiga atsitrauks, pasirodys kaip silpnas. Jis negali to sau leisti, jis pats yra pasirinkęs tokį būdą veikimo“, – sakė L.Linkevičius.
