Tuo metu vertindama karo Ukrainoje tikimybę premjerė pabrėžė, kad praėjusią parą įvyko daug dalykų, kuriuos galima laikyti preteksto kūrimu.
Saugumo situacijos pokytis
Premjerė šeštadienį susitiko su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, tačiau aiškaus pažado dėl Lietuvoje papildomai dislokuojamų nuolatinių JAV karių neišgirdo.
J. Bideno pareiškimas – V. Putinas priėmė sprendimą veržtis į Ukrainą: puolimas gali prasidėti kitą savaitę
„Gynybos sekretoriui išreiškiau Lietuvos pasirengimą priimti ir daugiau JAV karių, jeigu toks būtų administracijos sprendimas“, – teigė premjerė.
„Esame pasirengę būti priimančia šalimi dar didesniu mastu negu esame dabar. Tas pokytis, kuris vyksta Baltarusijoje, Baltarusijos militarizavimas po šitų neva pratybų, po kurių gal kažkas turi vilties, kad karinės pajėgos pajudės atgal į Rusiją – manau, kad realistiškesnis scenarijus, jog ne. Ir po vakarykščio A.Lukašenkos ir V.Putino susitikimo pasiųstos žinutės irgi labiau patvirtina šitą versiją.
Tad šis pokytis būtų labai didelis saugumo situacijos pokytis, ir tuomet, galvojant apie Suvalkų koridorių ir Baltijos šalių apginamumą, bus reikalingi papildomi sprendimai ir mes jų sieksime“, – kalbėjo I.Šimonytė.
I.Šimonytė priminė Baltarusijos diktatoriaus A.Lukašenkos žodžius, kuriuos jis ketvirtadienį sakė valstybinei agentūrai „Belta“: „Ginkluotosios pajėgos liks Baltarusijoje tiek, kiek mes manysim esant reikalinga“.
„Manau, kad galima labai patikimai sakyti, jog nepamatysime labai greito pajėgų pasitraukimo, jeigu iš viso pamatysime“, – įsitikinusi premjerė.
Rusija dislokavo maždaug 30 tūkst. karių kaimyninėje Baltarusijoje per pratybas, turinčias trukti iki sekmadienio.
I.Šimonytė apie karo Ukrainoje neišvengiamumą: reikia žiūrėti į faktus
Tuo metu paklausta apie karo Ukrainoje tikimybę premjerė I.Šimonytė teigė, jog reikia žiūrėti į faktus.
„Mano manymas šiuo atveju neturi labai didelės reikšmės, reikia žiūrėti į faktus. Faktai yra tokie, kad per praėjusią parą įvyko daug dalykų, kuriuos galima laikyti preteksto kūrimu. Aišku, kai kurie dalykai, kuriuos matome, yra kuriami gana atžagariomis rankomis", – kalbėjo I.Šimonytė.
Ministrė pirmininkė kaip pavyzdį įvardijo prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje paskelbtą civilių gyventojų evakuaciją. Luhansko separatistų lyderis Leonidas Pasečnikas tokį raginimą paskelbė penktadienį, įraše paminėdamas ir pačią datą – vasario 18-ąją, nors meta duomenys atskleidžia, kad kreipimasis buvo įrašytas keliomis dienomis anksčiau.
„Tarkime, tikėtis, kad niekas nepatikrins meta duomenų, vadinamųjų save pasiskelbusių „liaudies respublikų“ prezidentų kreipimųsi, turbūt yra labai naivu, bet galbūt tai rodo, kad jau ir jokio dėmesio tam nėra skiriama“, – kalbėjo I.Šimonytė.
V.Ščiavinsko nuotr.
Premjerės teigimu, vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ paskelbta „visuotinė mobilizacija“ organizuota fonui sukurti, o tai, anot jos, mato ir Lietuvos strateginiai partneriai. „To naivumo yra gerokai mažiau“, – įsitikinusi premjerė.
„Ar tai būtinai reiškia kažkokį judesį rytoj ar poryt, tikrai negaliu pasakyti, bet pasitikiu mūsų strateginių partnerių vertinimu, ir manau, kad šiuo atveju jeigu prezidentas J.Bidenas pasakė tai, ką pasakė, jis turi labai gerą pagrindą taip sakyti“, – teigė I.Šimonytė.
Įspėjo apie ataką
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas priėmė sprendimą veržtis į Ukrainą, o ataka gali prasidėti artimiausiomis dienomis“.
„Šiuo momentu esu įsitikinęs, kad jis priėmė sprendimą. Turime priežasčių taip galvoti“, – sakė J.Bidenas, pridūręs, jog Vašingtonas turi „reikšmingų žvalgybos pajėgumų“ šiam teiginiui pagrįsti.
Susiję straipsniai
„Manome, kad jie taikysis į Ukrainos sostinę Kijevą, miestą, kur gyvena 2,8 mln. nekaltų žmonių“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui planuojant susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu kitą savaitę, J. Bidenas teigė vis dar matantis erdvės diplomatijai, kuri numalšintų krizę.