„Nepaisant nieko, Jungtinės Valstijos yra išvien su NATO sąjungininkais ir partneriais. Kartu mes galime įveikti bet kokius iššūkius“, – šeštadienį sakė L. Austinas.
„Dėl papildomų pajėgumų, šiandien neturiu jokių naujienų. (...) Mes toliau vertinsime situaciją ir konsultuosimės su partneriais. Kas liečia saugumo situaciją, jei reikės, po konsultacijų priimsime tam tikrus pakeitimus“, – pridūrė jis.
Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius pabrėžė absoliutų JAV įsipareigojimą penktajam NATO straipsniui.
„Bet kokia ataka prieš Lietuvą yra ataka prieš mus visus“, – sakė L. Austinas. Jis taip pat teigė, kad Lietuva yra „nepaprastai svarbi partnerė“, kuriai JAV yra dėkingos už „svetingumą priimant amerikiečių karius“.
Sprendimas jau priimtas
Savo ruožtu L.Austinas pakartojo JAV prezidento Joe Bideno žodžius, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, ko gero, priėmė sprendimą pulti Ukrainą.
„Putinas regione turi pakankamus pajėgumus ir gali imtis veiksmų bet kuriuo metu“, – sakė L.Austinas.
„Pritariu tam, ką pasakė prezidentas Bidenas. Atrodo, kad Putinas jau yra priėmęs sprendimą ir bent jau iš to, ką matome regione – reikšmingas sutelktas karines, kovines pajėgas (...) Tai dauguma šių pajėgų, atrodo, jau juda arčiau sienos“, – teigė JAV gynybos sekretorius.
„Būtent to ir reikia ruošiantis atakai. Ir tai yra tokia pozicija, kuri reikalinga siekiant pulti“, – pridūrė jis.
Tačiau, nepaisant to, L. Austinas akcentavo būtinybę kilusią įtampą bandyti spręsti diplomatinėmis priemonėmis. „Esu tikras, kad ir dabar neturėtume nuleisti rankų ir stengtis toliau vykdyti diplomatines pastangas kiek tik galima, iki pat paskutinės minutės“, – sakė jis.
Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius bataliono dydžio vienetus – apie 500 karių.
G.Landsbergis: Rusija pasiruošusi perrašyti Europos saugumo architektūrą
Šeštadienį po susitikimo su JAV gynybos sekretoriumi, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad dabartinė situacija regione nėra tik dar vienas Rusijos agresijos veiksmas, kokį jau matėme praeityje.
„Tai, ką stebime šiuo metu, nėra tik dar vienas Rusijos galimos agresijos protrūkis, kurį mes matėme 2008 ar 2014 metais. Iš tiesų, tai yra bandymas perrašyti Europos saugumo santvarką, o mūsų reakcija taip pat nėra eilinė. Mes nestebime tų įvykių kaip tiesiog kažko, kas vyksta Ukrainoje. Mes žiūrime į tai kaip į veiksmus, reikšmingus visam regionui“, – kalbėjo G.Landsbergis.
„Pajėgų telkimas Baltarusijoje iš tiesų kelia grėsmę visam regionui, Baltijos valstybėms ir Lenkijai“, – pridūrė ministras.
G.Landsbergis kalbėjo, kad Vakarų valstybės Rusijai turi siųsti aiškią žinią.
„Esame beprecedentinėje situacijoje, kuomet Rusija yra surinkusi daugiau negu 130 tūkst. karių prie Ukrainos sienos, taip pat Baltarusijoje, ir, mūsų vertinimu, kelia tiesioginę karo grėsmę ne tik Ukrainai, bet lygiai taip pat ir pavojų visam regionui.
Rusija yra pasiruošusi perrašyti Europos saugumo architektūrą. Architektūrą, kuri rėmėsi susitarimais, sutartimis, diplomatija. Rusija aiškiai parodo, kad ji renkasi kelią, kuris grįstas jėga. Šis kelias, tokioms valstybėms kaip Lietuva, Latvija ar Estija, yra ypatingai pavojingas, nes mūsų saugumas priklauso nuo susitarimų laikymosi.
Todėl šiandien turime pasiųsti aiškų ir nedviprasmišką signalą Rusijai, kad perrašant Europos saugumo architektūrą, NATO nežiūrės į tai pro pirštus. Ir kad perrašoma Europos saugumo tvarka sulauks aiškaus ir tvirto atsako“, – kalbėjo G.Landsbergis.
„Mes, Vakarai, turime palikti vietą prie diplomatijos stalo tiems, kas nori prie jo sėsti. Tačiau jeigu kėdė prie šio stalo liks tuščia, turime labai aiškiai pasakyti, kad esame pasiruošę gintis ir būti apginti“, – pridūrė jis.
Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos. Vakarai nuogąstauja dėl galimos karinės invazijos į šią šalį. Kijevas penktadienį perspėjo, jog prie Ukrainos sienų sutelktų Rusijos karių skaičius pastaruoju metu išaugo iki 149 tūkstančių.
Nepaisant Maskvos pareiškimų apie atitraukiamas pajėgas, NATO ir Vakarų valstybių lyderiai teigia nematantys reikšmingų ženklų, jog tai vyktų iš tikrųjų. Savo ruožtu JAV prezidentas J.Bidenas penktadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis V.Putinas priėmė sprendimą veržtis į Ukrainą, o ataka gali prasidėti artimiausiomis dienomis.
