Į politinių partijų sąrašą oficialiai įtraukta naujoji Sauliaus Skvernelio politinė jėga iš karto šoko į antrąją reitingų lentelės vietą ir apkarpė visų partijų populiarumą, tiesa, nenušlavė pirmoje vietoje jau kurį laiką patogiai įsitaisiusių socialdemokratų.
Vasaris pasižymėjo ir dalies politikų pasiektais asmeniniais „antirekordais“ – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tapo nepopuliariausiu šalies politiku, o premjerės Ingridos Šimonytės vertinimas – prasčiausias nuo premjeravimo pradžios.
Dar pakovos
Jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį, daugiausia rinkėjų balsų ir toliau surinktų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kurią vasarį teigė palaikantys 15,6 proc. respondentų. Tiesa, socialdemokratų populiarumas kiek sumenko – gruodį LSDP turėjo 18,5 proc. apklaustųjų palaikymą.
Vertinant pokytį tarp respondentų, turinčių nuomonę, o ne nuo visų gyventojų, socialdemokratų populiarumas per du mėnesius krito reikšmingai – nuo 32 proc. gruodį iki 27 proc. vasarį.
Sociologas Vladas Gaidys įsitikinęs, kad daugiausiai įtakos išbarstytam LSDP populiarumui turėjo sausį oficialiai įsteigta S.Skvernelio vadovaujama partija Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, vasarį pirmą kartą įtraukta į „Vilmorus“ apklausą ir iš karto įsitaisiusi antroje reitingų lentelės vietoje.
Tiesa, V.Gaidys teigė, jog naujosios S.Skvernelio partijos rezultatas jį kiek nustebino. „Tiesą pasakius, aš galvojau, kad jie užims pirmą vietą, bet jie užėmė antrą vietą ir paėmė nemažai socialdemokratų balsų“, – lrytas.lt sakė V.Gaidys.
„Galbūt pervertinau socialdemokratų silpnumą. Man atrodė, kad socialdemokratai prieš metus iškilo ne dėl jų pačių veiklos – atėjo V.Blinkevičiūtė, ir be jokių struktūrinių pokyčių, naujovių jie užėmė pirmą vietą, be konkurencijos. Man tai atrodė tuščias reitingas, bet atėjęs S.Skvernelis socialdemokratų nenušlavė. Atėmė jų balsų, bet socialdemokratai liko pirmoje vietoje“, – įvertino socialogas.
V.Gaidys pastebėjo, kad absoliučiai visos partijos, apklausoje atsiradus „Vardan Lietuvos“, prarado balsų – daugiausia prarado socialdemokratai, tačiau naujoji politinė jėga palietė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), ir Regionų bei Darbo partijų populiarumą.
Palietė ir dešiniuosius?
Apkarpytas ir dešiniųjų, valdančiųjų partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Liberalų sąjūdžio (LRLS) populiarumas.
Konservatorių stovykla vasarį pasiekė žemiausią savo vertinimą per kelerius metus – V.Gaidys prisimena, kad 8,9 proc. reitingą konservatoriai turėjo ir 2016 metų gegužę. Tiesa, dar didesnės kritimo tendencijos sociologas konservatoriams neprognozuoja – anot jo, TS-LKD elektoratas pasižymi lojalumu, tad palaikytojų branduolys turėtų išlikti.
Tuo metu Liberalų sąjūdis, daugiau negu metus laiko džiaugęsis stabiliu, apie 6 proc. siekiančiu rinkėjų palaikymu, vasarį surinko vos 4,5 proc. respondentų balsų. Anot V.Gaidžio, jeigu vertintume tik tų respondentų, kurie ateitų į rinkimus, atsakymus, liberalai surinktų 7,8 proc. ir peržengtų rinkiminį barjerą į Seimą.
„2000 metais liberalų reitingas buvo 3,1 proc., bet jie turi gebėjimą susimobilizuoti. Tarp rinkimų jie gal pritingi, pasyviau reiškiasi, bet prieš rinkimus suklegės“, – įsitikinęs sociologas. Vis dėlto, V.Gaidys neatmeta, kad dalį liberalių pažiūrų rinkėjų taip pat galėjo pervilioti S.Skvernelio komandos įsteigta naujoji partija.
Nepasitikėjimo varžybos
Populiarumą barstė ne tik partijos, bet ir patys politikai – vasarį pasiekti net keli asmeniniai „antirekordai“.
Premjerės Ingridos Šimonytės vertinimas per du mėnesius krito net 6,2 procentais. Gruodį premjerę palankiai vertino 30,5 proc., o vasarį – vos 24,3 proc. apklaustųjų (nepalankiai – atitinkamai 52 proc. ir 55,7 proc.)
Anot V.Gaidžio, tai yra pats prasčiausias I.Šimonytės vertinimas nuo premjeravimo pradžios.
Nė kiek ne geriau visuomenės vertinimo prasme sekasi ir visai I.Šimonytės Vyriausybei – teigiamai Ministrų kabineto darbą vasarį įvertino 15 proc. apklaustųjų (gruodį – 17,3 proc.).
„Atrodo, kad ir taip labai mažai, bet 2009-2012 metais buvo dar žemesnis konservatorių Vyriausybės vertinimas. Tada buvo gili ekonominė krizė, bet ir dabar negali sakyti, kad kainos nekyla“, – pastebėjo V.Gaidys.
Vasarį visuomenės pasitikėjimą prarado paskutinė Vyriausybės narė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė – visi ministrai vertinami labiau neigiamai negu teigiamai.
Ilgą laiką pagal neigiamą visuomenės vertinimą pirmavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią poziciją užleido užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, kuris vasarį tapo pačiu nepopuliariausiu šalies politiku – nepalankiai jį įvertino 71,4 proc. respondentų (gruodį – 66,4 proc.).
V.Gaidžio teigimu, net ir toks menkas vertinimas nėra antirekordas Lietuvos politikoje, mat 2010-2012 metais Andrius Kubilius turėjo ir daugiau neigiamų vertinimų.
„Apskritai tik keturi politikai iš 25 (nurodytų apklausoje – aut.past.) turi teigiamą balansą, visi kiti su minusu. Neatsimenu situacijos, kad tik keturi būtų vertinami teigiamai. Tarp jų – Gitanas Nausėda, Vilija Blinkevičiūtė, Visvaldas Matijošaitis ir Saulius Skvernelis. Visų, išskyrus S.Skvernelį, palankus vertinimas mažėjo“, – nurodė V.Gaidys.
Pavojus – ir populiariausiems
Net ir palankiausiai vertinamam šalies politikui – prezidentui G.Nausėdai, anot V.Gaidžio, iškyla pavojus, mat jo vertinimas atsidūrė ant vadinamojo prezidentinio reitingo ribos.
„G.Nausėdos vertinimas kol kas yra daugiau nei 50 proc., bet po truputį, kiekvieną mėnesį, vis praranda procentą ar procento dalį. Ir V.Blinkevičiūtės vertinimas, po jos rečitalio gegužės mėnesį, nuosekliai mažėja“ ,- pastebėjo sociologas.
V.Gaidys svarstė, kad toks savotiškas politikų „baudimas“ susijęs su bendromis visuomenės nuotaikomis.
„Kyla komunalinių paslaugų kainos, labai daug žmonių palietė šildymo kainos, kyla maisto produktų kainos – kas labiau pastebi, kas mažiau. Ne visiems patinka užsienio politika. Visa tai persipynė.
Nerimas, netikrumas dėl ateities, nepasitikėjimas politikais. Bet ne tik valdančiaisiais – matosi, kad mažėja ir opozicijos reitingai. Turbūt nepasitikėjimas viso pasaulio elitu, kad jie privedė pasaulį prie kainų kilimo, įtampos, neramumų. Elitas neužtikrina ramaus mūsų gyvenimo“, – apibendrino sociologas.