„Taip, tokių planų yra. Kadangi tas vizitas yra planuojamas kartu su kitų šalių kolegomis, kai datos bus suderintos pilnai, tai paskelbsime. Bet manau, kad netolimu metu, galbūt kitą savaitę“, – informavo Lietuvos ministrė pirmininkė.
„Minsko susitarimus išmetė į šiukšlių dėžę“
I.Šimonytės teigimu, pirmadienį nuskambėjusi Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba tik įrodo, kad šios valstybės veiksmai per daug stebinti nebeturėtų.
I. Šimonytė: Kremlius Minsko susitarimus išmetė į šiukšlių dėžę
„Tai, kas atsitiko vakar vakare, visas saugumo tarybos spektaklis, kurį turėjome galimybę stebėti, ne tiesiogiai, o gerokai sumontuotą, ir vėliau pono Putino istorijos „paskaita“, ir sprendimas, kuris turbūt nieko labai nenustebino, nes paprastai tai, ką Kremlius deklaruoja, kad tai, ko neketina daryti, paprastai realūs veiksmai yra priešingi.
Vakar tuo buvo įsitikinta“, – kalbėjo premjerė.
Pasak jos, Vakarų valstybių reakcija į pastarųjų dienų įvykius bus itin svarbi.
„Galbūt kažkam pasirodė, kad tiesiog buvo užfiksuotas status quo, tai, kas buvo tose teritorijose be atpažinimo ženklų, dabar bus su atpažinimo ženklais (...) tačiau akivaizdu, kad tai yra gerokai sudėtingesnė situacija.
Galima labai aiškiai konstatuoti, kad Kremlius, Ukrainos reikalavęs vykdyti Minsko susitarimus, pagal Kremliaus interpretaciją pats tuos Minsko susitarimus išmetė į šiukšlių dėžę.
Tie, kas vakar turėjo progą išklausyti visą pono Putino monologą, labai aiškiai ir vienareikšmiškai galėjo įsitikinti, kad, kaip mes esame ne kartą teigę, ši diskusija vyksta ne tik ir ne tiek apie Ukrainą, kiek apie galios įtakos zonų prisiskyrimą sau.
Akivaizdu, kad Vakarų reakcija į tai, kas įvyko vakar ir šiandien, bus labai labai svarbi, kiek įmanoma užkardant tuos sprendimus, kurie dar galėtų sekti“, – dėstė I.Šimonytė.
Dėl kokių sankcijų tariamasi?
Ministrė pirmininkė taip pat nurodė pagrindines sankcijų Rusijai kryptis, dėl kurių šiuo metu deramasi Europos Sąjungoje (ES). Dienos šviesą jos turėtų išvysti dar antradienį.
„Yra kelios pagrindinės kryptys. Jo buvo įvardytos Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos bendrame komunikate. Tai yra personalinės sankcijos asmenims, kurie prisidėjo prie šito sprendimo, taip pat sankcijos, susijusios su tomis dvejomis nepripažintomis teritorijomis, sankcijos, susijusios su tam tikrais finansų subjektais.
Bet, kadangi siekiama, kad sankcijos būtų kaip įmanoma labiau suderintos su JAV, Jungtine Karalyste ir kitais partneriais tam, jog tai būtų vieningas sprendimas, diskusijos ir derinimai dar tebevyksta.
Sprendimai politiškai turėtų būti patvirtinti kažkada į dienos galą. Mano žiniomis, apie SWIFT kalbos kol kas nėra, bet tai turbūt nėra ir sankcijų pabaiga“, – pranešė I.Šimonytė.
Premjerė įsitikinusi, kad vis dar nėra užkirstas kelias dėl karinių veiksmų užkardymo susitarti diplomatiniu būdu ir to bus siekiama toliau, tačiau ji abejoja tokių pastangų rezultatu.
„Klausimas, kokios sėkmės galima tikėtis, nes, man atrodo, vakar ne vieną kartą buvo aiškiai pademonstruota absoliuti nepagarba pokalbininkams iš Vakarų pasaulio. Mūsų žiniomis, vakar vyko pokalbiai tiek su ponu Macronu, tiek su ponu Scholtzu, kurie kažkiek gal ir buvo informuoti apie numatomus priimti arba tuo metu turbūt faktiškai ir priimtus sprendimus.
Tačiau akivaizdu, kad nuomonė tuo klausimu buvo absoliučiai neįdomi. Tiesiog buvo pastatymas prieš faktą. Bet, nepaisant to, žmonių gyvybės visada yra vertos visų diplomatinių pastangų, kurios yra įdedamos“, – sakė I.Šimonytė.
Kas suduotų didžiausią smūgį?
Vyriausybės vadovė teigė negalinti konkrečiai atsakyti į klausimą, kurios sankcijos iš tiesų galėtų turėti didžiausią poveikį Rusijai, nes jos prezidentas „gali aukoti labai daug savo gyventojų, visuomenės gerbūvio tam, jog įgyvendintų savo geopolitines ambicijas“.
„Matote, šalyse, kuriose politikai yra renkami, poveikį turi bet kokie sprendimai, kurie turi įtaką rinkėjų savijautai ir situacijos vertinimui. Kadangi, deja, nei Rusija, nei Baltarusija nėra tokios šalys, akivaizdu, kad ponas Putinas gali aukoti labai daug savo gyventojų, visuomenės gerbūvio tam, jog įgyvendintų savo geopolitines ambicijas.
Todėl labai sunku pasakyti, kur yra kritinis taškas, kada pats režimas manytų, kad kažkurios sankcijos veikia labai nepalankiai. Bet, manau, kad yra tam tikrų sričių, kuriose ne viskas yra padaryta. Dabar jau ta kryptimi dirbama, ypatingai tų valstybių, kurios iki šiol garsėjo nepagrįstu svetingumu kapitalų ir kai kurių asmenų ir jų šeimos narių atžvilgiu.
Čia, pirmiausia, omenyje turiu tas situacijas, kai režimo atstovai ar aptarnaujantys režimą Rusijos gyventojai ir jų šeimos nariai išsamiai naudojasi Vakarų pasaulio teikiamomis gėrybėmis, ar tai būtų aukštasis mokslas, ar infrastruktūra, privačios nuosavybės apsauga, bankininkystė ir pan.
Kaip girdėjote iš Jungtinės Karalystės paskutinių sprendimų, tikrai yra nusiteikimo šitą komfortą mažinti“, – kalbėjo premjerė.
Susiję straipsniai
Lėšos gynybai biudžete augtų maždaug 0,4 proc. punkto nuo BVP
Premjerė skaičiavo, kad lėšos gynybai, palyginti su dabartine suma, galėtų augti iki 0,4 procentinio punkto bendrojo vidaus produkto (BVP), o patikslintą biudžeto projektą Vyriausybė teiktų kovo pradžioje.
„Konkrečias sumas įvardysime, kai bus parengtas pats biudžeto projektas, bet mes kalbame apie kažką, kas yra maždaug iki 0,4 procentinio punkto BVP“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Pasak jos, biudžeto tikslinimas Seimui būtų pateiktas kovo pradžioje tuo atveju, jei nebus šaukiama neeilinė Seimo sesija.
„Jeigu nebūtų taip, kad Seimas būtų sušauktas į neeilinę sesiją, tai tuomet kovo pradžioje Vyriausybė bus pateikusi biudžeto patikslinimą – Krašto apsaugos ministerija su kariuomene yra parengusi vertinimus, kokie pirkimai galėtų būti tikrai paankstinti ir perkelti iš vėlesnių laikotarpių“, – aiškino I.Šimonytė.