Lietuvos reakcijos po V. Putino sprendimo

Didžiulę įtampą regione kelia milžiniškos Kremliaus sutelktos karinės pajėgos prie Ukrainos. Vakarai baiminasi didelio masto karinio konflikto Europoje.

Vladimiras Putinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Linas Linkevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Linas Linkevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Valdemaras Sarapinas<br>T.Bauro nuotr.
Valdemaras Sarapinas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 22, 2022, 10:06 AM, atnaujinta Feb 22, 2022, 11:00 AM

A. Anušauskas: reakcija turėtų būti Rusijos sankcionavimas

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad sankcijų turėtų sulaukti ne Luhansko ir Donecko „respublikos“, o pati Rusija, pripažinusi jų nepriklausomybę ir priėmusi sprendimą įvesti į šias teritorijas savo kariuomenę.

„Reakcija turi būti ne Luhansko ir Donecko „respublikų“ sankcionavimas, o Rusijos sankcionavimas. Šioje vietoje, jeigu mes išlaikome ir toliau lygiai tuos pačius ekonominius, finansinius ir kitus ryšius su Rusija, kuri visą šitą košę užvirė, kuri vykdo agresyvią užsienio politiką, grobia kaimyninių šalių teritorijas, tai rezultatai bus tokie pat, kaip ir po Krymo užėmimo ir aneksijos“, – LRT radijui teigė A. Anušauskas.

„Tai dabar antras etapas – Luhansko ir Donecko sričių užėmimas, ir galiausiai – vis tiek aneksija. Tai aš manau, kad sankcijos turi būti taikomos būtent Rusijai, o ne lokaliniams kažkokiems regionams“, – pažymėjo jis.

Paklaustas, ar Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsitraukimas šioje situacijoje vis dar yra įmanomas, ministras akcentavo, kad toks scenarijus vis dar galėtų būti įgyvendintas.

„Be abejo, kad galėtų (atsitraukti – ELTA). Tai, ką jis norėjo ir galėjo dabartinėmis sąlygomis pasiekti, tiesą sakant, dar tiesiogiai ir nenaudodamas karinės jėgos, tik netiesiogiai, per savo statytinius Rytų Ukrainoje, tai jis, tiesą sakant, tai ir pasiekė. Ir dar plius, kaip priedas yra Baltarusijos karinis užėmimas arba karinis užvaldymas“, – sakė A. Anušauskas

A. Anušauskas: visa agresoriaus jėga nukreipta ne prieš Lietuvą

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, nors Kremliaus sutelktos karinės pajėgos prie Ukrainos keičia saugumo situaciją, Lietuvai realios grėsmės šiuo metu nėra.

„Mes matome per pastaruosius kelis mėnesius Rusijos veiksmus, kurie stiprina Rusijos pajėgas mūsų kaimynystėje, tiesą sakant, už mūsų sienos ir čia galima tik konstatuoti, kad mūsų reakcija į tokį saugumo situacijos kitimą turi būti irgi gana greita“, – antradienį LRT „Ryto garsuose“ kalbėjo A. Anušauskas, kartu pabrėždamas, kad vis tik Rusijos agresija šiuo metu nėra nukreipta prieš Lietuvą.

„Kariuomenės parengtis yra pasikeitusi ir, be abejo, mes reaguojame į tą situaciją, bet pabrėžiu, kad nenukryptume nuo pagrindinės temos, grėsmės yra vis dėlto yra Pietuose. Tai yra prieš Ukrainą, o ne prieš Lietuvą. Bendra saugumo situacija taip, pablogėjusi, mes turime ruoštis patiems įvairiausiems scenarijams, bet visa agresoriaus jėga yra nukreipta būtent prieš Ukrainą“, – teigė A. Anušauskas.

Prezidentūra: ES atsakas Rusijai turi būti itin griežtas

Europos Sąjungos (ES) atsakas į Rusijos prezidento sprendimą nepriklausomais subjektais pripažinti Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamas Donecko ir Luhansko sričių teritorijas turi būti itin griežtas, tikina prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Pasak jos, Lietuvos prezidentas tikisi, kad visos ES šalys parodys vienybę bei ryžtą reaguoti į situaciją priemonėmis, kurios būtų skausmingos Rusijai, ignoruojančiai tarptautines normas.

„Šiandien Briuselyje renkasi ES ambasadoriai, kurie turėtų galutinai sutarti dėl sankcijų. Žinoma, kad už tą respublikų (vadinamosios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos – ELTA) pripažinimą turėtų būti įvestos tam tikros sankcijos Rusijai. Kol neįvyko posėdis, negaliu pasakyti, kokios sankcijos konkrečiai, bet šiandien dėl jų turi būti apsispręsta“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

Prezidento patarėja teigia, kad antradienį Briuselyje vyks diskusijos dėl Rusijos karinių veiksmų, bendro situacijos vertinimo ir, žinoma, dėl sankcijų. Anot jos, sankcijos turėtų būti skausmingos Rusijos ekonomikai, energetikai ir finansams bei gali būti taikomos tam tikriems asmenims.

„Jau kuris laikas ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos koordinavo galimas sankcijas, taip pat koordinuota buvo su Jungtine Karalyste, Kanada, bendraminčių šalių yra daugiau. Sankcijos nebūtinai yra visiškai veidrodinės, bet eina į tą pačią kryptį bei norima jas kiek įmanoma maksimaliai suvienodinti“, – aiškino A. Skaisgirytė.

„Kai kalbama apie energetines sankcijas, tai nebūtinai apie „Nord stream 2“, tačiau gali būti ir apie „Nord stream 2“. Yra taip pat ir aprūpinimas nafta, kitomis žaliavos rūšimis“, – pridūrė ji.

L. Linkevičius: V. Putino kalba turėtų atverti akis tiems, kurie dar turėjo kažkokių iliuzijų

Buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius ypatingiesiems pavedimams Linas Linkevičius teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasakytoje kalboje tik dar kartą pareiškė akivaizdžią nepagarbą Ukrainai. Anot jo, toks Rusijos vadovo elgesys yra netoleruotinas, todėl Vakarų valstybės privalo imtis griežtesnių veiksmų.

„Po vakarykštės visomis prasmėmis istorinės kalbos jis (V. Putinas – ELTA) pats atsiskleidė iki galo, kaip vertina istoriją, Ukrainą. Keletą kartų sakė, kad su Ukraina elgiasi visada labai pagarbiai, bet toje kalboje pagarbos praktiškai nebuvo nė ženklo. Iš tikrųjų, jo požiūris į šalių suverenitetą, tas kėlimas Rusijos teisių virš visų kitų šalių, tautų teisių buvo toks akivaizdus, kad turėtų atverti akis tiems, kurie dar turėjo kažkokių iliuzijų“, – antradienį LRT radijui teigė buvęs užsienio reikalų ministras.

L. Linkevičius pabrėžia, kad iki šiol Rusijai taikytos sankcijos nebuvo pakankamas žingsnis, siekiant sustabdyti šalies vykdomą agresyvią politiką.

„Pastangos buvo nepakankamos nuo pat 2008, 2014 metų, ir tą jau ne kartą sakėme. Atvirai kalbant, ir dabar jis, matyt, netiki, kad tos sankcijos bus kažkiek reikšmingos, ir todėl ėmėsi tokių žingsnių“, – teigė L. Linkevičius, kartu pridurdamas, kad nevertėtų tikėtis, jog situacija galėtų deeskaluotis.

„Manyti, kad visa tai yra viskas, tai irgi būtų klaida, nes daug tokių variantų yra ir toliau eskaluoti tą situaciją ir, tiesą sakant, tos teritorijos, kurios yra okupuotos, o netrukus bus aneksuotos, turbūt didelių įžvalgų dėl to nereikia turėti, kad šitą prognozuoti, tai irgi dar ne pabaiga“, – akcentavo L. Linkevičius.

L. Linkevičius pabrėžia, kad šiuo metu Vakarų valstybėms svarbu ne tik kalbėti, tačiau ir imtis konkrečių veiksmų.

„Dabar tikrai svarbu, kad vienybė pareiškimuose ir vertinimuose išsilietų į labai konkrečias, labai skausmingas sankcijas. Kad jos paveiktų iš tikrųjų ne tik aplinką, bet ir pakoreguotų politiką. Iš tikrųjų parama Ukrainai turi būti nepalyginamai didesnė ir turime imtis atitinkamai priemonių stiprinant savo saugumą, NATO rytinio flago saugumą. Jei bus dar svarstoma ir vėl kaip įprasta tos priemonės taps po tų stiprių pareiškimų pusinėmis, tai bus tik paskatinimas jam toliau eiti ir tvarkytis su pasauliu taip, kaip jis pats yra numatęs, o ne pagal tarptautinę teisę, kurią jis pamynęs jau seniai“, – akcentavo L. Linkevičius.

URM pasmerkė Rusijos sprendimą pripažinti separatistines Donecko ir Luhansko teritorijas

Užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė pareiškimą, kuriuo griežtai smerkia Rusijos sprendimą pripažinti „jos sukurtų ginkluotų grupuočių kontroliuojamas teritorijas Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse kaip nepriklausomas“.

URM pareiškime įvardijama, kad šis sprendimas yra grubus tarptautinės teisės normų, įtvirtintų Jungtinių Tautų Chartijoje, Helsinkio baigiamajame akte, Paryžiaus Chartijoje pažeidimas.

„2014 metais aneksavusi Ukrainos Krymą, Rusija ir toliau grubiai pažeidžia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei Budapešto memorandumu prisiimtus įsipareigojimus gerbti Ukrainos suverenitetą“, – sakoma pareiškime.

Anot pareiškimo, okupuodama suverenios valstybės teritorijas, Rusija taip pat atsitraukia nuo pačios pasirašytų Minsko susitarimų, kuriais numatomas šių teritorijų kontrolės grąžinimas Ukrainai, įgyvendinimo.

„Rusijos jau 8 metus vykdoma agresija prieš Ukrainą, įskaitant šį paskutinį Rusijos sprendimą, nepagarba Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, kelia grėsmę ne tik Europos saugumo architektūrai, bet ir taikai bei saugumui visame pasaulyje“, – sakoma pareiškime.

Užsienio reikalų ministerija taip pat pabrėžia, kad saugumo padėties aštrėjimas patvirtina poreikį stiprinti NATO rytinio flango gynybą ir saugumą bei įvesti naujas sankcijas.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą privalo sulaukti giežto tarptautinės bendruomenės atsako, įskaitant koordinuotas Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų bendraminčių ribojančias priemones Rusijos ekonomikos sektoriams ir už veiksmus atsakingiems asmenims bei įmonėms“, – sakoma pareiškime.

Ambasadorius Kijeve: totalinės invazijos tikimybė – nedidelė, tikėtini lokalūs konfliktai

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas sako, kad totalinės Rusijos pajėgų invazijos į šalį tikimybė yra nedidelė, tačiau tikėtini lokalūs konfliktai.

„Totalinės invazijos tikimybė yra labai nedidelė, tačiau lokalių, dalinių užpuolimų tikimybė dar labiau didėja. Visų pirma, grėsmė yra likusiai Donbaso daliai – likusioms teritorijoms Donecko ir Luhanso srityse. Lokalios eskalacijos tikimybė tikrai yra aukšta“, – antradienį LRT teigė diplomatas.

Pasak jo, nors dalis ambasadų persikėlė į Lvovą, Lietuvos atstovybė ir toliau veiks Kijeve.

„Lietuvos ambasada Kijeve darbuojasi beveik įprastiniu režimu, atliekamos visos būtinos funkcijos, įskaitant konsulinę pagalbą piliečiams, esame komandiravę į Lvovą keletą konsulinių pareigūnų, kad sustiprintume ten konsulinį atstovavimą, nes yra padidėjęs poreikis“, – sakė V. Sarapinas.

Tuo metu JAV ambasada, pasak ambasadoriaus, laikinai išsikelia į Lenkiją.

„Vakar vakare kalbėjausi su JAV laikinąja reikalų patikėtine Ukrainoje, ji informavo, kad persikelia (atstovybė – BNS) į Lenkijos teritoriją. Tikėtina, ne ilgam laikui“, – dėstė jis.

Anot diplomato, lietuviai Ukrainoje nuolat informuojami apie besikeičiančią situaciją.

Jau daugiau nei savaitę Užsienio reikalų ministerija Lietuvos piliečius ragina nevykti į Ukrainą, o ten esančius – nedelsiant išvykti iš šalies.

ELTA primena, kad pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė sprendimą nepriklausomomis pripažinti Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamas Donecko ir Luhansko sričių teritorijas.

Taip pat prezidentas V. Putinas pirmadienį įvedė Rusijos karius į du Maskvos remiamų sukilėlių valdomus Ukrainos regionus, sukeldamas piktą reakciją Vakaruose. JAV JT Saugumo Taryboje pasmerkė šį žingsnį kaip „pretekstą karui“.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį paskelbė sankcijas Luhansko ir Donecko regionams. Jos draudžia JAV piliečiams naujas investicijas, prekybą ir finansavimą šiuose regionuose.

Dramatiškai paaštrėjus padėčiai Ukrainos konflikte, JAV vyriausybė antradienį ketina paskelbti ir apie naujas priemones prieš Rusiją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.