ES antradienį sutarė dėl naujo sankcijų paketo Rusijai, kuriame – apie 400 fizinių asmenų, Donecke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai. Sankcijas Rusijai taip pat įvedė JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Japonija, Australija.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad iš esmės tai yra ne tiek apimtimi, kiek savo principu beprecedentis atvejis, kuomet atsakas į Rusijos veiksmus yra parengtas ne tik tarp 27 ES valstybių, ką irgi kartais būna sunku suderėti ir rasti bendrą konsensusą, bet tai yra bendras Vakarų atsakas“, – sakė G.Landsbergis.
G. Landsbergis: Lietuva siekė platesnių ES sankcijų Rusijai, bet greitis svarbiau
Tariamasi dėl artimiausių V.Putino bendražygių rato
Tiesa, kol kas nenumatyta, kad sankcijos būtų įvedamos ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bei Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, tačiau diskusijos esą vis dar vyksta dėl V.Putinui artimiausių žmonių rato.
„Žinau, kad buvo pateiktas artimojo rato sąrašas, neįtraukiant į jį prezidento ir užsienio reikalo ministro dėl to, jog jiems yra taikomos tam tikros išimtys arba, sakykime, paprastai jie nėra įtraukiami į sankcijas. Bet artimas ratas tikrai buvo pasiūlytas. Ar rastas sutarimas, tikrai neturiu tokios informacijos“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Ministras neslėpė, kad Lietuvos pozicija buvo taikyti griežtesnes sankcijas, nei buvo priimtas sprendimas, tačiau reikėjo greito sutarimo.
„Lietuvos pozicija buvo taikyti maksimaliai stipresnes sankcijas, kurioms mes galėtume rasti greitą sutarimą per tą pačią dieną. Mano pasisakymas vakar buvo, kad jeigu yra aplink stalą daugiau sutarimo plėsti sankcijas, plėskime, bet, jeigu mes matome, jog tai persikelia į dar vieną dieną, derybos atsinaujina, mes nebespėjame drauge su JAV ir kitomis valstybėmis, tuomet geriau imkime ta apimtimi, kuria yra suderėta“, – aiškino jis.
Tačiau G.Landsbergis atkreipė dėmesį, kad tai – dar ne pabaiga, nes tolesnės Rusijos invazijos į Ukrainą atveju numatytas sankcijų paketas Rusijai būtų be galo skausmingas.
„Tai, kas yra paruošta, sankcijų gylis tolimesnės atakos atveju iš tikrųjų yra didelis paketas. Jis tikrai yra labai skausmingas. Tiesą sakant, aš noriu tikėti, kad netgi ir tai nėra pabaiga. Daugelis ES, pasaulio valstybių atbunda, matydami, ką Rusija daro“, – perspėjo jis.
„Situaciją vertinsime kasdien. Ambasadoriai kasdien susitinka Briuselyje ir, jeigu yra reikalas, mes rinksimės į Ministrų tarybą tiek kartų per savaitę, kiek reikės, kad galėtume atnaujinti sprendimus ir papildyti sankcijas“, – nurodė G.Landsbergis.
Ministras dabartinę situaciją Ukrainoje jau vadina Rusijos invazija, tačiau, nors pripažįsta, kad kai kurių šalių sąvokos apibūdinti šiam procesui nesutampa, nuomonė dėl sankcijų – vieninga.
„Rezultatas yra tas pats. Tai – svarbiausia“, – įsitikinęs jis.
Susiję straipsniai
Situaciją vertina rimtai
Užsienio reikalų ministras pozityviai įvertino JAV prezidento Joe Bideno pažadą pasiųsti papildomų pajėgų į Baltijos šalis – apie 800 pėstininkų, naikintuvų, sraigtasparnių.
„Tai reiškia, kad situacija vis tik yra vertinama labai rimtai. Mūsų nuolatinis Baltarusijos militarizacijos klausimo kėlimas neliko be atsako ir ta situacija, kaip mes ją matome, kad Rusijos kariai Baltarusijoje kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir pačiai NATO, yra išgirstas ir priimamas labai rimtai“, – tikino G.Landsbergis.
„Tikslūs dislokuojamų padalinių skaičiai, pobūdis, nėra iki galo žinomi. Kai kuri informacija yra viešumoje pasirodžiusi, tačiau šiandien kalbėjau su JAV Vyriausybės atstovais ir gavau patikinimą, kad ta informacija, kuri yra paskelbta, dar bus tikslinama“, – pažymėjo ministras.