„Ta žinia yra paskelbta turbūt visų vakar sprendimus priėmusių valstybių arba tarptautinių organizacijų, tokių kaip Europos Sąjunga, tiek Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, tiek ir (JAV – ELTA) prezidentas J. Bidenas, tiek ir Europos Sąjungos išorės veiksmų vyriausias įgaliotinis labai aiškiai pasakė, kad tai yra pradžia“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė I. Šimonytė.
„Žinoma, niekada nevėlu agresoriui apsigalvoti. Tačiau dėl to galima turėti įvairių vilčių ir lūkesčių, bet akivaizdu, kad tai buvo pirmieji greiti sprendimai, kurie buvo padaryti iš karto po to, kai Rusija pažeidė keletą tarptautinių įsipareigojimų, „legalizuodama“ darinius, kurie yra pačios Rusijos kontroliuojami jau kurį laiką ir iš esmės nelegaliai veikiantys Ukrainos teritorijoje“, – pažymėjo ji.
Todėl premjerė akcentuoja, kad akivaizdu, jog bus ir tolesnių diskusijų apie sankcijas. Visgi I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad Jungtinei Karalystei ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms turint savo sankcijų režimą yra gerokai lengviau priimti sprendimus. Tuo tarpu, pasak jos, Europos Sąjungoje norint įvesti bendras sankcijas, reikalingas 27 valstybių bendras sutarimas, kuris antradienį ir buvo priimtas.
„Tai čia galbūt ir dėl tų reglamentavimo skirtumų yra šiokių tokių ir laiko nuostolių ar mažų nesuderinamumų“, – sakė I. Šimonytė.
Visgi premjerė mano, kad diskusijos apie sankcijas Rusijai ir toliau bus tęsiamos.
Rusija jau patiria sankcijų pasekmes – drastiškai krenta įmonių akcijos: neigiamos įtakos sulauks ir Lietuva
„Vertinu tai kaip pirmą žingsnį. Kiti žingsniai priklausys nuo to, kokie bus Rusijos žingsniai“, – teigė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad antradienį paskelbtos JAV sankcijos Rusijai apima veiksmus, kuriais siekiama atimti iš jos finansinius šaltinius, nors tie veiksmai nėra tokio lygio, kokio tikėjosi kai kurie ekspertai.
Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainos atžvilgiu pastaruoju metu regione tvyro didelė įtampa. Ją sustiprino tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį vėl perstumdė Ukrainos sienas ir, nepaisant užsienio pasipriešinimo, suvereniomis šalimis pripažino separatistinius Luhansko ir Donecko regionus. Dėl to Vakarai ketina skelbti Rusijai sankcijas.
Įvertino JAV sprendimą į Baltijos šalis atsiųsti papildomas pajėgas
JAV sprendimas siųsti papildomas pajėgas į Baltijos šalis atliepia lūkesčius, nes saugumo situacija regione keičiasi iš esmės, sako I.Šimonytė.
„Tai labai svarbu ir iš esmės atliepia mūsų jau kurį laiką keltą klausimą, Baltijos valstybių ir Lenkijos akcentuotą problemą, kad Baltarusijos statusas tampa visiškai kitas, nei mes buvom įpratę matyti, kai ten kartas nuo karto vykdavo bendros karinės pratybos su Rusija“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė premjerė.
Anot Vyriausybės vadovės, iš pat pradžių Baltijos regiono šalys netikėjo, kad Rusijos karinės pajėgos į Baltarusiją atvyksta laikinai, pratyboms.
„Buvome veikiau įsitikinę, kad bus taip, kaip dabar matome, kad kariai ir įranga liks ir liks be jokio apibrėžto laiko limito, todėl tai keičia saugumo situaciją regione ir dėmesį mūsų gynybai ir atgrasymui riekia skirti papildomai ir skubiai, todėl tai yra pirmas žingsnis, kurį tikrai labai sveikinu“, – kalbėjo premjerė.
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį pažadėjo pasiųsti papildomų pajėgų į Baltijos šalis. Pentagonas antradienį pranešė, jog į Lietuvą, Latviją bei Estiją bus siunčiami iš viso apie 800 pėstininkų, taip pat naikintuvai bei sraigtasparniai.
Papildomus karius Vašingtonas į regioną siunčia, Rusijai nusprendus pripažinti Maskvos remiamų separatistinių regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir delsiant išvesti pajėgas iš Baltarusijos.
Susiję straipsniai
Baltijos šalyse bus dislokuoti apie 800 karių iš Italijoje šiuo metu esančio pėstininkų bataliono, nurodė aukšto rango gynybos pareigūnas, cituojamas amerikiečių žiniasklaidoje.
Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei neatskleidžiamose vietose NATO pietrytiniame sparne bus dislokuoti iki aštuonių naikintuvų „F-35“, šiuo metu esantys Vokietijoje. Į Baltijos šalis bus permestas ir taip pat šiuo metu Vokietijoje dislokuotas aviacijos batalionas su 20 „AH-64 Apache“ sraigtasparnių.
J. Bidenas pabrėžė, kad JAV veiksmai dislokuojant karius Baltijos šalyse yra visiškai gynybiniai.
Jungtinės Valstijos Lietuvoje nuo 2019 metų dislokuoja rotacinius bataliono dydžio vienetus – apie 500 karių.