L.Kasčiūnas: „Tai nebus tos sankcijos, kurios galėtų sustabdyti Rusiją“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas prieš Seimo posėdį teigė, kad nepaprastosios padėties įvedimas Lietuvoje civilių gyvenimo nepakeis.
„Gyventojams iš esmės nieko nereikš. Mes įvedame tam, kad sustiprintume bendradarbiavimą tarp insititucijų, kad greičiau būtų priimami sprendimai, kad galėtume lanksčiau reaguoti į situaciją. Bet ne dėl to, kad ribotume gyvenimą“, – nurodė L.Kasčiūnas.
Tuo metu kalbėdamas apie sankcijas Rusijai konservatorius teigė, kad dabar numatomos Europos Sąjungos (ES), JAV sankcijos nėra tokios, kurios galėtų agrasyti Rusiją nuo tolesnių karinių veiksmų.
„Jeigu nebus (atjungimo nuo – aut.past.) SWIFT, jeigu nebus energetinių išteklių embargo, tai nebus atgrasančių sankcijų. Tai bus galbūt istoriškai ir stipriausios ES sankcijos, kur ES šalys išlaikė vienybę, bet tai nebus tos sankcijos, kurios galėtų sustabdyti Rusiją“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.
S.Skvernelis: „Darosi nebejuokinga“
Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, ekspremjeras Saulius Skvernelis kalbėjo, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, kuri realiais veiksmais, o ne tik žodžiais, palaikė ir toliau palaiko Ukrainą.
„Manau, kad Lietuva viena iš nedaugelio valstybių, nuo 2014 metų agresijos tas pamokas išmoko. Ir mūsų, ir ši Vyriausybė tęsė paramą Ukrainai ginklais. Tikrai ne vien tik žodžiais. Buvo ir moralinė parama, bet ir ginkluotė, amunicija, įranga, ko nedarė daugelis Vakarų Europos valstybių“, – nurodė S.Skvernelis.
„Jeigu laikotarpis nuo Krymo okupacijos būtų buvęs išnaudotas bent jau Ukrainos kariuomenės apginklavimui moderniais ginklais, šiandien jai priešintis agresoriui būtų gerokai lengviau“, – pridūrė jis.
Anot Seimo nario, Lietuva turi būti aktyvi tarptautinės politikos dalyvė, „nes agresorė turi būti visiškai izoliuota“.
„Nuo pilno, ekonominio sankcijų paketo iki izoliacijos kultūriniame, sportiniame ir visokiame kitokiame lygmenyje. Tai yra nebejuokinga, tai yra iš esmės 1939 metų fašistinės Vokietijos veikimo metodai“, – pabrėžė S.Skvernelis.
E.Getvilas: „Lietuva turi visapusiškai ruoštis“
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas atkreipė dėmesį, kad Lietuva kuo skubiau turi papildyti savo karinės amunicijos atsargas, kadangi dalis jų buvo perduota Ukrainai. „Lietuva turi visapusiškai ruoštis“, – perspėjo E.Gentvilas.
„Kitas dalykas, nuo šio ryto de facto 679 kilometrų siena yra nebe su Baltarusija. Ji yra su Rusija. Karą pradėjusia šalimi. Mes turime galvoti gerokai plačiau“, – situaciją komentavo parlamentaras.
Liberalas įsitikinęs, kad būtina didinti finansavimą gynybai.
„Aš noriu, kad kolegos suprastų, o nebe šnekėtų apie tai, jog gal šiandien nekurstykime isterijos. Niekas jos nekursto. Tik šiaip vienas psichas ir isterikas ėmėsi karo prieš Ukrainą“, – kalbėjo jis.
V.Mitalas: atėjo laikas pačioms griežčiausioms sankcijoms
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas perspėjo, kad, nors šią akimirką Lietuva yra saugi, turime ruoštis didelio masto dezinformacinėms atakoms.
„Lietuva iš tikrųjų, nors ir šią minutę, šias dienas yra saugi ir nėra jokios informacijos apie tiesioginę grėsmę jai, mes niekada negalime žinoti, kaip pasisuks įvykiai toliau. Dėl to turime būti atsargūs ir pasiruošę. O kadangi šio karo dalis, manau, neabejotinai bus didelio masto dezinformacinės atakos, visko galime tikėtis ir Lietuvoje. Taip pat ir kibernetinių atakų ir prieš Lietuvą. Bent jau tuo metu, kuris yra matomas dabar“, – sakė Seimo narys.
Kalbėdamas apie sankcijas Rusijai, jis teigė nemanantis, kad čia dar yra „kokios nors vietos išlygoms“.
„Tiek Europos Sąjunga, tiek NATO lyderiai turi suprasti, kad prasidėję veiksmai nėra siekiantys užimti Luhanską ar Donecką, okupuoti visą Ukrainą. Tai – siekis fundamentaliai perbraižyti Europos saugumo žemėlapį. Aš nežinau, kur galima toliau trauktis ar kokius dalykus vėliau įgyvendinti, jei to nebus padaryta dabar. Man atrodo, kad jau atėjo laikas pačioms griežčiausioms sankcijoms“, – įsitikinęs V.Mitalas.
Kas keičiasi?
Kaip numatoma prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame dekrete, nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvedama nuo ketvirtadienio 13 valandos iki kovo 10-osios 24 valandos. Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.
Taip pat pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Anot dekreto, nepaprastoji padėtis įvedama atsižvelgiant „į didelio masto Rusijos Federacijos karinių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos valstybės sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos Respublikos teritorijoje, ir jos įvykdytus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu“.
Teigiama, kad tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios nurodymu, su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą, ypač pasienyje.
Anot dekreto, tokia situacija kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, visuomenės rimčiai, „o šios grėsmės neįmanoma pašalinti laikinai nenustačius nepaprastųjų priemonių“.
