G. Nausėda pasirašė dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kreipiasi į NATO dėl 4 straipsnio aktyvavimo Prezidentas kreipėsi į V. Putiną

„Šiandien pat aš pasirašau dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kurį patvirtins Lietuvos Respublikos Seimas savo neeilinėje sesijoje. Įvertinę susisklosčiusias aplinkybes, mes privalome imtis teisinių priemonių, pirmiausia, savo išoriniam saugumui sustiprinti.

Kalbame apie Lietuvos išorinį saugumą ir privalome padaryti viską, kad jis būtų garantuotas be menkiausių abejonių“, – nurodė G.Nausėda.

Šalies vadovas taip pat informavo, kad Lietuva kreipsis į NATO dėl 4 sutarties straipsnio aktyvavimo.

„Šiandien VGT visi Lietuvos vadovai nusprendėme, kad Lietuva kreipsis dėl NATO sutarties 4 straipsnio aktyvavimo. Kiek aš žinau, tai yra ir kitų valstybių kolegų tokia nuostata aktyvuoti 4 straipsnį“, – tvirtino jis.

Šis straipsnis numato, kad Aljanso šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios narės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

Kartu G.Nausėda kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, siųsdamas žinutę, kad pradėtus karinius veiksmus vis dar galima sustabdyti, taip išvengiant daugybės nekaltų žmonių žūčių.

„Rusija ėmėsi realiai įgyvendinti savo planą sužlugdyti greta esančią nepriklausomą demokratinę valstybę. Net ir šiandien aš noriu kreiptis į Rusijos prezidentą, žmones, – vis dar įmanoma sustabdyti tai, kas buvo pradėta. Įmanoma grįžti prie taikos, išvengti daugybės nekaltų žmonių žūčių“, – tvirtino prezidentas.

Tačiau, jeigu taip neatsitiks, šalies vadovas patikino, kad Lietuva yra pasirengusi visomis įmanomomis priemonėmis – tiek pati, kaip valstybė, tiek kartu su sąjungininkais ir partnerias – „suteikti visokeriopą pagalbą broliškai Ukrainos tautai ir dalyvauti sprendimuose dėl agresoriaus veiksmų užkardymo“.

G.Nausėda informavo, kad dar ketvirtadienį vyks neeilinis Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdis, kuriame bus kalbama apie naujas sankcijas Rusijai, „kurias agresorius suprastų“.

„Sankcijos, kurias mes nuolat tobuliname, šlifuojame, po tų šlifavimų tampa beveik bedantės. Tokių sankcijų nepakanka, nes mes matome, kad jos neveikia kaip užkardymo ir atgrasymo priemonė. Reiškia, reikia kalbėti apie visiškai kitokio pobūdžio sankcijas, kurios privalo būti pritaikytos“, – įsitikinęs prezidentas.

Šalies vadovas ragina įvesti sankcijas ne tik Maskvai, bet ir Baltarusijai, nes agresija prieš Ukrainą vykdoma ir iš Baltarusijos teritorijos.

„Mes kelsime viso paketo sankcijų reikalingumą ir kelsime ne tik sankcijų Rusijai reikalingumą, bet ir sankcijų Baltarusijai reikalingumą, kadangi iš šitos valstybės teritorijos šiandien vykdoma agresija“, – nurodė jis.

G.Nausėda taip pat informavo, kad klausimą dėl Rusijos pajėgų Baltarusijoje ketina kelti ir „Bukarešto devintuko“ susitikime Varšuvoje penktadienį.

„Šitos valstybės teritorijoje sukoncentruotos Rusijos pajėgos, kurios daro, ką jos nori, ir yra pasirengusios, jeigu norės, pasilikti ten visą laiką. O tai yra tiesioginė grėsmė viso regiono saugumui“, – tvirtino prezidentas.

„Štai kodėl, aš manau, turime gerokai suaktyvinti ir NATO vidinę diskusiją, kuri privalo būti nukreipta į tai, kad šiandien Baltijos valstybių, viso rytinio NATO flango saugumas turi būti užtikrintas labai konkrečiomis priemonėmis, nes retorinių priemonių jau nebepakanka“, – kalbėjo G.Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Lietuva šiuo metu yra saugi, kadangi yra NATO narė.

„Aš girdėjau pastaruoju metu beveik visų NATO valstybių vadovų patikinimus, pradedant nuo prezidento J.Bideno, ir visi kiti patvirtino, kad NATO 5-asis straipsnis yra tvirtas kaip uola ir šiandien sąjungininkai tai įrodo savo veiksmais ir sprendimais“, – ramino šalies vadovas.

G.Nausėda sakė dar ketvirtadienį ryte spėjęs pasikalbėti ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Šiandien ryte sulaukiau skambučio iš Ukrainos prezidento V.Zelenskio, kuriam dar vakar spaudžiau ranką ir tikėjausi (nors ir nedidelė tai buvo viltis), kad vis dėlto galbūt pavyks išsaugoti taiką. Šiandien V.Zelenskis prašo lietuvių tautos ne tik tos moralinės paramos, kurią mes bet kada esame pasirengę suteikti ir visada teiksime, bet ir labai konkrečių dalykų.

Apie tokią finansinę, humanitarinę ir kitokio pobūdžio paramą mes taip pat kalbėjomės, susitarėme ir pasiekėme vieningus sprendimus“, – pažymėjo prezidentas.

Premjerė I.Šimonytė pabrėžė, kad akivaizdu, jog pretenzijos įtakos sferoms pasaulyje ir savo valios primetimas kitoms valstybėms yra niekur nedingusios, ir „Ukraina yra tiesiog yra ta valstybė, per kurią šitą savo valią Putinas nusprendė pabandyti parodyti“.

„Vyriausybė jau ne pirmą savaitę, stebėdama situaciją, kurią gauname iš mūsų partnerių, ruošėsi įvairiems, net ir blogiausiems scenarijams, kokie dabar ir įvyko. Apmąstėme rizikas, kurios kyla mums – visų pirma, galvojant apie įvairius hibridinius bandymus destabilizuoti padėtį šalyje, tarkime, per kyberatakas, nelegalios migracijos paspartinimą ir kitas priemones.

Nuolat dirbame, ir manau, kad esame daug dalykų apgalvoję ir pergalvoję. Žinoma, dabartinė situacija reikalauja papildomų sprendimų“, – įsitikinusi ministrė pirmininkė.

Pasak I.Šimonytės, tai, kas vyksta šiuo metu, yra ne šiemet ir ne dabar susidariusi situacija.

„Kažkuria prasme tai yra pasekmė to, kad labai ilgą laiką buvo bandoma kalbėti su Rusija, atsižvelgiant į jos gąsdinimus ir pretenzijas. Akivaizdu, kad, kadangi tai pavyko taip ilgai, visiškai nenuostabu, jog ponas Putinas tą retoriką naudoja ir toliau.

Tačiau dabar jau yra ta situacija, kur klausimas, kaip mes atsakysime, nuo to priklausys, kaip gyvens ateities kartos. Čia nėra diskusija su Ukraina ar apie Ukrainą – čia yra bandymas primesti savo pasaulio vaizdinį Vakarų liberaliai demokratijai, ir turbūt tai yra ta vertybė, ant kurios stovi visų mūsų valstybingumas“, – konstatavo premjerė.

I.Šimonytė patikino, kad įvedus nepaprastąją padėtį Lietuvos piliečiai ypatingų apribojimų tikrai nesulauks, tačiau reikia numatyti sąlygas, kurios leistų valdžios institucijoms reaguoti į tam tikras susiklosčiusias situacijas, pavyzdžiui, kybersaugos ar infrastruktūros srityse.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Ukraina šiandien nuo brutalios Rusijos agresijos gina ne tik savo, bet ir visos Europos demokratiją.

„Gina globalią, taisyklėmis, tarptautiniais susitarimais paremtą tvarką. Mes dedame ir dėsime visas pastangas, kad padėtumėme savo broliams ir sesėms Ukrainoje, mes puikiai suprantame, su kokiu sudėtingu iššūkiu, kokioje sudėtingoje situacijoje jie yra atsidūrę, ir teiksime partnerystės, tarptautinę paramą, patys ją skirsime tiek, kiek tą galime padaryti.

Viduje, Seime, nedelsiant susirinksime į neeilinę sesiją, svarstysime nepaprastosios padėties įvedimą ir nuolat stebėsime situaciją, reaguosime į ją“, – tvirtino Seimo pirmininkė.

Rusijos prezidentas V.Putinas ketvirtadienį anksti ryte paskelbė, kad pradedama karinė operacija Ukrainoje. Pranešama apie artilerijos ugnį ir raketų smūgius įvairiose Ukrainos vietovėse.

Plačiau apie tai skaitykite čia.