I.Šimonytė spaudos konferencijoje sakė, kad ir toliau yra nuosekliai dirbama ties parama Ukrainai ir pastebėjo, kad nuotaika pasaulyje kreičiasi į gerąją pusę, nes vis naujos valstybės prisijungia prie paramos. Ministrė Pirmininkė taip pat sureagavo į viešojoje erdvėje sklindančią kritiką dėl SWIFT atjungimo pasirinktiems Rusijos bankams.
„Anksčiau buvusiais atvejais, kuomet buvo taikomos sankcijos susijusios su SWIFT, jos buvo taikomos tokiu pačiu būdu. Konkrečios institucijos yra atjungiamos nuo SWIFT, o ne valstybė kaip juridinis vienetas. Čia labiau klausimas, kurie tie bankai (atjungiami – aut.), kad ta sankcija būtų pakankamai paveiki, t. y. pakankamai skausminga Rusijai ir jos satelitui Baltarusijai“, – teigė premjerė.
Paklausta, ar su SWIFT susijusios sankcijos turėtų būti taikomos ir Baltarusijai, I.Šimonytė sakė, kad to nedarant, Baltarusija galėtų tapti erdve apeiti sankcijas pritaikytas Rusijai.
„Lietuvos pozicija visuomet buvo tokia ir visuose lygiuose įgarsinta, kad mes esame už plačiausias sankcijas atjungiant institucijas nuo SWIFT, nes institucijos yra jo dalis, ne valstybė. (...) Taip pat tos sankcijos turėtų pilnai apimti ir Baltarusijos finansines institucijas. Tiek dėl to, kad Baltarusija yra karo dalis, agresorius iš esmės, tiek dėl to, kad tokiu būdu yra rizika sukurti erdvę Rusijos finansų insitucijoms ir ekonomikai apeiti Rusijos institucijoms nustatytas sankcijas“, – teigė Ministrė Pirmininkė.
Rusijos delegacijai atvykus į Baltarusiją derybų, G. Landsbergis tiki: tai spaudimo priemonė
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sureagavo į Rusijos pasirinkimą atvykti į Baltarusiją ir siūlyti Ukrainai derėtis. Anot jo, tai yra ne rimtas pasiūlymas, o spaudimo priemonė.
„Iš visko, ką mes matome, kad Rusija tikėjosi labai greitos operacijos Ukrainoje, miestų paėmimo, galbūt netgi valdžios kapituliacijos. (...) Kapituliacijos nėra, miestai laikosi, Kijevas nepaimtas, kiti didieji miestai – taip pat. Akivaizdu, kad tas derybinis siūlymas dabar šiek tiek nesukuria norimo efekto. Atvažiavimas šalia Ukrainos esančią šalį, bet į prieš Ukrainą kariaujančią šalį, nes Baltarusija yra karo dalyvis, agresorius lygiai toks pat kaip ir Rusija, tai aišku, tai yra galbūt spaudimo priemonė, bet tai nėra rimtas pasiūlymas derėtis“, – sakė G.Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras sakė, kad nors sankcijos yra priiminėjamos nuolat, tačiau pagrindinis tikslas yra visiškai izoliuoti Rusiją iš politinio ir ekonominio gyvenimo.
„Kai buvo pirmasis žingsnis žengtas daug kas klausė, kodėl nebuvo viskas? Mano argumentas, nepaisant to, kad mes ir sakėme, kad dėkime ant stalo viską, ką mes turime, iš karto, derybos šiek tiek užtrunka, bet jos dabar yra nuolatinis procesas. Aš neabejoju, kad jeigu šiandien pasibaigs derybos, bus paskelbta apie naujas sankcijas, rytoj pradėsime kalbėti apie kitą žingsnį. Dėl to, kad šiaip nusiteikimas yra iš tikrųjų uždaryti Rusijai visus kelius maksimaliai. (...)
Mes išimame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narę iš pasaulio ekonomikos ir iš politinio gyvenimo visiškai. Izoliuojame ekonomiškai ir politiškai. Tai tokia retorinė išraiška, bet tai yra naujas pasaulis, mes nebegrįšime į tą laiką, kuris buvo prieš prasidedant karui“, – pridūrė G.Landsbergis.
G.Landsbergis taip pat pranešė, kad sekmadienį vakare vyksiančioje ES užsienio reikalų taryboje bus diskutuojama apie ES pagalbos paketą Ukrainai.
