I. Šimonytė apie situaciją Ukrainoje: tai, ką dabar matome, yra tektoninis lūžis Prašo gyventojų vengti provokacijų

„Ne tik, kad Putinas savo agresija sugebėjo suvienyti Vakarų bendruomenę ir tas demokratijas, kurios yra kituose regionuose, bet laikosi tų pačių principų, tačiau vakar diena pasižymėjo visa eile beprecedenčių sprendimų, kurių anksčiau turbūt buvo sunku tikėtis, arba juos buvo ne taip lengva įsivaizduoti.

Pirmiausia pabrėžčiau ES priimtą sprendimą skirti finansinę paramą ginkluotei, ko tikrai nėra niekada buvę, ir tai parodo, kaip rimtai vertinamas šis karas, kad tai yra grėsmė ir pasikėsinimas ne tik į Ukrainą, bet ir į tas vertybes, kuriomis remiasi ir ant kurių yra sukurta Europos Sąjunga“, – pirmadienį kalbėjo premjerė.

Ji paminėjo ir Vokietijos kanclerio O.Scholco kalbą, pabrėždama, kad žinutės, kurios buvo pasiųstos, yra itin svarbios.

„Lūkestis, kad su ponu Putinu yra įmanoma kalbėti kažkokia kita kalba nei jėgos kalba, iš esmės išsisklaidė, ir Vokietija paskelbė pakankamai reikšmingus planus dėl investicijų tiek į gynybą, taip pat siekį laikytis NATO sutarto standarto dėl 2 proc. BVP skyrimo krašto apsaugai, tiek apie alternatyvų apsirūpinimą energetikos ištekliais. Manau, kad tai yra labai svarbu.

Taip pat ir Švedijos vyriausybė vakar paskelbė sprendimą skirti ginkluotę Ukrainai – tokio sprendimo nėra buvę nuo Antrojo pasaulinio karo“, – pažymėjo I.Šimonytė.

Ji paminėjo ir tai, kad prie Vakarų sankcijų prisidėjo Singapūras, o ši valstybė, anot premjerės, niekada nėra to dariusi.

„Tai tiesiog rodo, kad pasaulio bendruomenė, liberalios demokratijos bendruomenė, Putino grėsmę įvertino labai vienareikšmiškai. Tą rodo ir masiniai protestai, kurių matome įvairių valstybių sostinių gatvėse“, – sakė I.Šimonytė.

Pasak premjerės, Vyriausybė pirmadienį priėmė „visą eilę sprendimų“, kurie yra susiję su humanitarine parama ne tik Ukrainai, bet ir Moldovai, kuri taip pat patiria iššūkių priimdama pabėgėlius. Moldovai skirta 750 tūkst. eurų paramos.

Kalbėdama apie ES sutarimą tiekti ginkluotę ir naikintuvus, ji pridūrė, kad Bendrija skirs tik tai, kuo ukrainiečių kariai jau moka kovoti.

„Didelių detalių pasakyti negaliu, tai yra procese. Galiu pasakyti, kiek man dabar yra žinoma, kad galvojama apie tą ginkluotę, kurią perduoda šalys įsigijusios arba įsigyjančios, kas turbūt būtų toks greičiausias dalykas <...>. Mes ukrainiečiams galime perduoti tik tą, kuo ukrainiečiai gali, moka kovoti, todėl, kad apmokyti nėra laiko.

Akivaizdu, kad tai šiek tiek susiaurina tų pačių naikintuvų ar kitos ginkluotės opcijas. Pasirengimas labiausiai yra ieškoti to, kas yra tinkama dabar kariuomenei, kad ji galėtų dabar imti ir naudoti“, – tvirtino I.Šimonytė.

Ministrė pirmininkė teigė pasisakanti ir už spartesnius procesus, siekiant Ukrainos narystės Europos Sąjungoje.

„Dabar visi tarsi nustebę kartoja tą siūlymą, tai aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad Andrius Kubilius už tai kovojo before it was cool (prieš tai, kai tai buvo madinga – liet.). Tai visada buvo TS-LKD viena iš pagrindinių užsienio politikos idėjų.

Visada sakėme, kad narystės perspektyva bent trims valstybėms – Moldovai, Ukrainai, Sakartvelui – turi būti tikrai apibrėžta, o ne tiesiog mandagus pasiūlymas reformuoti, nes tai gerai jūsų žmonėms“, – dėstė premjerė.

I.Šimonytė priminė, kad prisidėti prie Ukrainos gerovės gali kiekvienas, ji siūlo gyventojams apsvarstyti galimybę prisijungti ir prie Šaulių sąjungos.

„Yra daugybė būdų, kaip galima prisidėti šiek tiek struktūruotai – tai yra ir savanorystė įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, nes tikrai tų rankų reikės ir „Maisto banke“, ir „Raudonajame kryžiuje“, ir „Caritui“, o tiems žmonėms, kurie norėtų ir ilgalaikiškesnio pasišventimo geriems darbams, primygtinai siūlyčiau parašyti prašymą įstoti į Šaulių sąjungą, nes manau, kad tai yra ta organizacija, kuri jūsų gerą energiją panaudos pačiu geriausiu įmanomu būdų tiek dabar, tiek, jei būtų toks poreikis, ateityje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu pranešė, kad Lietuvos kryptys, padedant nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams, šiuo metu yra keturios.

„Medicinos priemonės, mūsų specialistų pagalba Ukrainoje, mūsų specialistų darbas čia, Lietuvoje, priimant sužeistuosius gydymui ir reabilitacijai, ir mūsų paramedikų pagalba pasienyje. <...> Mūsų siuntos yra paruoštos Ukrainai, yra apie 4 mln. eurų pagalba medicinos priemonių, bet noriu, kad suprastumėme, kad dabar esmė yra ne mūsų priemonių išvažiavimas iš sandėlių, bet būtent priėmimo taškų atitinkamo laiko suderinimas, logistikos niuansų.

Eina kalba, kas pasitiks prie sienos, kas vairuos, nes mes, matyt, visi norime, kad iš visų širdžių sudėta parama nebūtų sunaikinta kelyje, kad ji pasiektų tuos taškus, kur yra reikalinga“, – aiškino A.Dulkys.

Pasak ministro, į Ukrainą vyks 24 Lietuvos medikai, o į rezervinį padėti galinčių specialistų sarąšą, A.Dulkio teigimu, įtraukti maždaug 250 medikų savanoriškai pareiškusių norą padėti Ukrainai.

„Laukiame konkrečių ligoninių, bet galime formuoti dvi grupes po 12 žmonių. <...> Netruksime suformuoti, sužinosime, kur vykti, ir tas darbas juda. Jiems reikia paramedikų, slaugytojų, anesteziologų, reanimatologų. Būtent tokiu būdu ir formuojame“, – teigė A.Dulkys.

I.Šimonytė taip pat prašo vengti įvairių provokacijų ir vykdomų protestų metu, kad šios nebūtų panaudotos propagandiniams tikslams.

„Manau, kad savo nuomonę Lietuvos žmonės ne tik gali, bet ir turi pareikšti, bet labai raginčiau ir labai prašyčiau daryti viską, kad būtų išvengta kažkokių provokacijų ir nesusipratimų, todėl, kad ko tikrai nereikėtų sukurti pretekstų Rusijos Federacijai ir Baltarusijai išnaudoti kažkokius įvykius Lietuvoje savo propagandiniais tikslais“, – sakė ji.

Premjerė pranešė policijos paprašiusi sustiprinti Rusijos ir Baltarusijos diplomatinių atstovybių apsaugą po incidento Baltarusijos ambasados teritorijoje, į kurią pateko pašaliniai asmenys, nukabino valstybinę ir pakabino nepriklausomos Baltarusijos ir Ukrainos vėliavas. Taip pat buvo apdeginta ambasados siena.

„Dėl to vakar kreipiausi į policijos generalinį komisarą, prašydama sustiprinti abiejų valstybių ambasadų apsaugą, ir labai labai prašyčiau, esu tikra, kad žmonės to (tvarkos) ir laikosi, labai prašyčiau, kad to būtų laikomasi itin skrupulingai, nes tai yra labai svarbu“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.