Politologas: Vakarai atsibudo pačiu laiku – Baltijos šalys buvo kitas taikinys „klibinti“ NATO

Vieningai priimamos sankcijos Rusijai, Ukrainai siunčiama ginkluotė ir medicininės priemonės – visi šie žingsniai rodo, kad Vakarų valstybės atsibunda, teigė politologas Alvydas Medalinskas. Nors Vakarų „atsipeikėjimas“ Ukrainos atžvilgiu, anot jo, įvyko pavėluotai, tačiau suvokimas dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvai – pačiu laiku.

Kijevas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Kijevas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Kijevas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Kijevas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Kijevas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Kijevas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Kijevas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Kijevas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2022-03-01 21:10

Įvairios karo formos

Ukrainoje šiuo metu gyvenantis Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas „Žinių radijo“ laidoje pasakojo, kad šalyje šiuo metu jaučiamas didžiulis pakilimas. Anot jo, vyrai ne tik eina į teritorinę gynybą ar kariuomenę, o moterys savanoriauja ligoninėse ar teikdamos maistą, tačiau atsiranda ir naujų ukrainiečių pasipriešinimo formų.

„Labai įdomių formų, nežinau, ar kituose kariniuose veiksmuose tokių yra – pavyzdžiui, generalinio štabo ar gynybos ministerijos rekomendacija, ką daryti su tankų kolonomis.

Jie sako, tik nepulkit po tais tankais su ginklais, bet pabandykite sustabdyti benzovežį, kuris visada važiuos iš paskos – jeigu sustabdot benzovežį, tankai nebeturi kuro. Tam benzovežiui darykite, ką norite – verskite medžius, statykite automobilius skersai. Ir žmonės tą daro.

Net yra toks pasiūlymas: jeigu jie įvažiuoja į mišką, padekite mišką – jie ten tegul sudega, o miškas ataugs. Visi žinome apie romus, kurie tanką užgrobė – ir tokių veiklų yra“, – vardijo politologas.

A.Medalinskas taip pat pasidžiaugė, kad visos pastangos pagaliau prabudinti Vakarus davė rezultatą.

„Jeigu Vakarų atsipeikėjimas Ukrainos atžvilgiu, mano manymu, įvyko pavėluotai – gal Ukraina atsilaikys, kol ją pasieks ginkluotė, diplomatinė parama ir ekonominių sankcijų rezultatas – tai Lietuvos atžvilgiu Vakarų atsibudimas įvyko laiku, ir dėl to, kad Ukraina laikosi.

Jeigu pažiūrėsime, kokia buvo artimų V.Putino sluoksniui asmenų leksika, tai tikrai suprasime, kad ne tik Ukraina buvo taikinys – Baltijos valstybės stovėjo labai šalia, kaip galimas taikinys, kaip realiausias variantas klibinti NATO, griauti NATO per Baltijos valstybes“, – įsitikinęs A.Medalinskas.

„Mes turime būti labai dėkingi Ukrainai, kad NATO atsibudo dėl Baltijos valstybių ir Lietuvos saugumo. Ir kad Lietuvos žmonės irgi atsibudo, kokia Ukraina yra svarbi, užtikrinant Lietuvos saugumą“, – pridūrė jis.

Diversantų grėsmė

A.Medalinsko teigimu, ukrainiečiai Kijeve pakankamai sėkmingai tvarkosi ir su diversantų grėsme.

Britų dienraštis „The Times“ antradienį paskelbė, kad Kijeve šiuo metu yra daugiau negu 400 privačių kontraktininkų, priklausančių vadinamajai Vagnerio grupei, kurių tikslas – nužudyti aukščiausius Ukrainos politikus. Šaltinių teigimu, 2-4 tūkst. Vagnerio grupės samdinių jau buvo atvykę į Ukrainą sausio mėnesį.

„Kijeve tikrai yra diversantai. Tačiau Kijeve labai sėkmingai pavyko užtikrinti tokią nuotaiką – „Neik į gatvę be reikalo“, nebent turi susisiekti su teritorinės gynybos institucija, pasakyti, ko eini, ir tada gali eiti ar važiuoti.

Nes jeigu atsirandi gatvėje, teoriškai esi galimas diversantas – kalba yra labai griežta. Puikiai suprantama, kad diversantų yra – jie, pavyzdžiui, Kijevo centre sušaudė automobilį, kuriuo važiavo šeima su vaikais.

Ukrainiečiai mano, kad ši strategija yra pakankamai sėkminga, ir Kijevas yra tuščias – tokio Kijevo, kokį man parodė žurnalistai, nemačiau“, – kalbėjo A.Medalinskas.

Kaip atrodo situacija šiuo metu?

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis laidos metu teigė, kad šeštąją Rusijos invazijos į Ukrainą dieną situacija labai nepasikeitė.

„Situacija labai nepasikeitė, be tos informacijos, kad pavyko užimti Berdianską, strategiškai svarbų miestą, kuris yra uostas tarp Krymo ir Mariupolio.

Kaip ir buvo tikėtasi, dabar jie (Rusijos kariai – aut.past.) bando pritempinėti logistines uodegas tomis pačiomis kryptimis, kuriomis puolė, link Kijevo. Yra informacijos, kad ateina didelė logistikos uodega, taip pat tankų atsiveža.

Teko matyti, kad labai sėkmingai panaudojo bepiločius orlaivius naikinant tas kolonas, tas pačias BUK sistemas sunaikino.

Gera žinia, kad Europa ir NATO vienijasi dar labiau. Britanija, Danija net skatina savanorius savo piliečius vykti ginti Ukrainą, V.Zelenskis kuria užsieniečių legioną“, – vardijo V.Malinionis.

„Tai naujas dalykas, manau, kad tai mūšio lazda kitu galu, nes V.Putinas, kai pradėjo karą Donbase, sakė, kad ten ne jo kariuomenė, kad ten atostogų išėję jo kariškiai. Iš esmės tai ta pati strategija, tik dabar jis gauna kitu galu“, – pridūrė jis.

Grėsmės Lietuvai

Tuo metu vertindamas Lietuvos saugumą Rusijos karo Ukrainoje kontekste, V.Malinionis teigė, kad didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ir Lietuvos viešajai erdvei.

„Kol kas sakyti, kad Lietuvai artimiausiu metu gresia kažkokia reali grėsmė, tikrai negalima. Bet karas yra karas – jo eskalacijos gali pakrypti visais vektoriais. Tai yra pavojingas žaidimas.

Bet Rytų Europos frontą stiprina mūsų pajėgos, žinome, kad amerikiečiai Iš Italijos permetė savo padalinius, ir net tie patys olandai, norvegai prisidėjo. Procesas pajudėjo, stiprinimas vyksta visomis kryptimis.

Ką mums Lietuvoje reikia žiūrėti? Kadangi situacija yra nekasdienė, reikia žiūrėti žinutes, ką gali daryti penktoji kolona“, – pabrėžė atsargos pulkininkas.

Anot jo, už viešojoje erdvėje pasirodančius teiginius, esą „Rusijos kariai turi išvalyti Ukrainą“ ar kitus panašaus pobūdžio pareiškimus turi būti baudžiamoji atsakomybė, nes tai iš esmės yra karo kurstymas.

„Bet koks karo kurstymo prasiveržimas yra pavojingas“, – akcentavo V.Malinionis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.