Apie tai teisės ekspertas kalbėjo specialioje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje apie įvykius Ukrainoje.
Diktatoriai bijo savo atsakomybės
Pasak D.Žalimo, V.Putino kelias į Hagos tribunolą yra pakankamai spartus, bet reikėtų nepamiršti, kad tam reikia ir vienos būtinos prielaidos – to, kad Ukraina apskritai atsilaikytų kare.
„O tai praktiškai reikštų jo režimo žlugimą ir sudarytų prielaidas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – kalbėjo specialistas.
D.Žalimo teigimu, šiuo metu itin svarbu kalbėti apie tai, kad V.Putino vaidmuo agresijoje būtų įvertintas.
„Galima įrodyti ir tai greičiausiai būtų padaryta, kad už nusikaltimus žmogiškumui atsakingas pats Putinas, ne tik atskirų karinių dalinių arba pajėgų vadai, bet čia svarbiausia kalbėti apie tai, kad būtų įvertintas ir Putino vaidmuo agresijoje.
Yra atskiras agresijos nusikaltimas. Deja, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, atrodo, kad jurisdikcijos dėl jo būtent ir neturės, bet priklausys, kaip susiklostys situacija po karo. Jei susiklostytų palankios aplinkybės, tai galėtų būti steigiamas ir specialus tribunolas būtent agresijai įvertinti, nes nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai yra jau agresijos pasekmė, o pirmiausia, už ką jis atsako, tai už agresiją. Beje, kartu su Lukašenka“, – pažymėjo VDU Teisės fakulteto dekanas.
Pasak jo, svarbiausia, kad šis teismo procesas iš viso prasidėtų, tačiau tai gali trukti ir labai ilgai.
„Visų pirma, tai yra kreipimasis į teismo prokurorą, kad jis pradėtų tyrimą. Kiek laiko jis truks, to mes negalime pasakyti. <...> Procesai gali trukti net iki dešimtmečio ir ilgiau, tai visa tai priklauso nuo to, kaip greitai, pavyzdžiui, Ukraina laimės karą. Tada galima būtų mąstyti apie tai, kaip praktiškai įgyvendinti šią atsakomybę“, – kalbėjo D.Žalimas.
Ekspertas užsiminė ir apie Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką, kurį agresijos nusikaltimo vykdymo prasme esą galima drąsiai vadinti V.Putino bendrininku.
„Dabar yra du agresoriai prieš Ukrainą – Rusija ir Baltarusijos režimas. <...> Kas yra svarbiausia, kad net nepaisant to, ar Baltarusijos pajėgos betarpiškai dalyvauja veiksmuose prieš Ukrainą, agresija jau laikytinas savo teritorijų suteikimas Rusijai veiksmams prieš Ukrainą vykdyti“, – pridūrė jis.
Pasak D.Žalimo, akivaizdu, kad abu diktatoriai jau bijo savo atsakomybės.
„Abu jie savo konstitucijose – Putinas 2020 metais, Lukašenka šios dienos pseudoreferendume siekia nusistatyti imunitetą iki gyvos galvos. Tik yra tokia ironija, kad patys diktatoriai teises pažeidinėja, ir galvoja, kad jų konstitucijos kas nors laikysis, juo labiau, kad tarptautinėje baudžiamojoje teisėje apskritai jokio imuniteto neturi joks valstybės vadovas. Tai Lukašenkai tikėtis kokio nors imuniteto taip pat netenka“, – pažymėjo VDU Teisės fakulteto dekanas.
„Paraleliai vykstantis pseudoreferendumas, jei įsigilintumėme į tų Lukašenkos pataisų turinį, jos visos, man atrodo, yra baimės padiktuotos“, – kalbėjo jis.
Pasak teisės eksperto, jei karo nusikaltimai bus įrodyti, didžiausia įmanoma bausmė būtų laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
„Akivaizdu, kad visa tai, ko imasi Vakarų pasaulis, tos sankcijos yra atsakomosios priemonės į patį sunkiausią tarptautinės teisės pažeidimą – agresiją. Juk suprantame, kad karinės pagalbos suteikimas, ginkluotos jėgos suteikimas kaip pagalba Ukrainai teisiškai yra visiškai teisėtas, nes yra dar ir teisė į kolektyvinę savigyną“, – aiškino D.Žalimas.
Baltarusija de facto jau okupuota
Specialistas teigiamai vertina ir tai, jog pirmą kartą savo istorijoje ES finansuos ginkluotės įsigyjimą ne ES šaliai.
„Galime kalbėti apie tai, kad tai yra pirmas ryžtingas veiksmingos bendros užsienio ir saugumo politikos žingsnio pavyzdys, nes tai, kas buvo daroma anksčiau, buvo daugiau deklaracijos, ir apskritai Europos Sąjunga buvo toks milžinas ant molinių kojų, lyginant su NATO. Šitoje vietoje, tai nors šiokia tokia veiksminga priemonė, užtikrinant visų ES šalių saugumą.
Jei mes neteiksime visos įmanomos ginkluotės Ukrainai, kitą kartą teks ES rūpintis jau savo pačios gynyba tiesiogine prasme. Geriau pirmiausia per trečiąją šalį tuo pasirūpinti“, – aiškino D.Žalimas.
Anot jo, de facto jau galima kalbėti ir apie Baltarusijos okupaciją.
„De jure Baltarusija net neturi teisėtos valdžios – tai yra valstybė, kuri yra visiškai kontroliuojama Rusijos režimo, ir tas bendrininkavimas agresijoje tik įrodo, kad Baltarusija čia jokio savarankiško žodžio nebeturi.
Tenka su apgailestavimu konstatuoti, kad, nors de jure tokios okupacijos nėra, kažkokie valstybingumo atributai išlieka, bet de facto tai yra šalis, visiškai kontroliuojama užsienio režimo“, – teigė D.Žalimas.
