L. Kojala: „Tai, kas įmanoma ar neįmanoma politikoje, per pastarąsias dienas drastiškai pasikeitė“

Pirmadienį buvo pradėtos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos, kuriomis siekiama užbaigti prasidėjusį karą. Vis dėlto po pirmosios dienos konkretaus rezultato nebuvo pasiekta, o Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala sako, kad derybos gali tęstis dar kurį laiką.

L.Kojala pasisakė apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.<br>Lrytas.lt fotomontažas
L.Kojala pasisakė apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.<br>Lrytas.lt fotomontažas
 Solidarumo su Ukraina akcija<br>T.Bauro nuotr.
 Solidarumo su Ukraina akcija<br>T.Bauro nuotr.
Ukrainos ir Rusijos derybos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Ukrainos ir Rusijos derybos.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Linas Kojala.<br>D.Umbraso nuotr.
Linas Kojala.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2022-03-02 06:14

Ukrainos narystė ES neatmestinas scenarijus

„Būtų sunku tikėtis esminio proveržio, nes karo veiksmai ne tik tęsiasi, bet iš to, ką žinome, yra intensyvėjantys. (...)

Tikslas iš Ukrainos pusės yra pakartoti, patvirtinti, kad jų tikslas yra paliaubos ir be abejo, okupacinių pajėgų išvedimas. Iš Kremliaus (jie nori – aut.) išgirsti, kokio tikslo norėtų Kremlius, be lozungų, kuriuos kartoja garsiai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė politologas.

L.Kojala taip pat pastebėjo, kad nors dabar ir derybos, ir karas eina lygiagrečiai, tokios pačios situacijos galime tikėtis dar kurį laiką.

„Deja, bet dabar derybos ir karas vyksta lygiagrečiai, tai, manau, kad tokia situacija gali išlikti. Pokalbiai viena ar kita forma turi potencialo vykti ir ateityje. Manau, kad to norės ir vakarų pasaulis ir turbūt ta pati Ukraina.

Klausimas, koks tose derybose yra turinys, koks yra klausimas keliamas, kokie sprendimo variantai. Kol kas atrodo, kad abiejų pusių pozicijos yra pernelyg toli, nes tiesiog viena pusė yra agresorius, intensyvinantis karinius veiksmus, o kita pusė ginasi ir neketina kapituliuoti, ko akivaizdu, kad norėtų Kremliaus pusė“, – kalbėjo RESC vadovas.

Tarp Rusijos ir Ukrainos kilusio karo metu pastebima netikėtų politinių sprendimų. Iki šiol neutralumą išlaikiusi Šveicarija, taikys Rusijai visas ES pritaikytas sankcijas, o Suomijoje visuomenės apklausa parodė, kad daugiau nei pusė gyventojų norėtų stoti į NATO. Vardindamas tokius politinius išskirtinumus, L.Kojala pastebėjo, kad net ir Ukrainos įstojimas į ES nebūtų netikėtas.

„Tai, kas yra įmanoma ar neįmanoma politikoje, per pastarąsias dienas drastiškai pasikeitė. (...) Nors tradiciniu požiūriu atrodytų sunku tikėtis, kad Ukraina galėtų, ypatingai kariaudama, tikėtis realių derybų dėl narystės ES, bet kadangi daugelis taisyklių buvo perrašytos, turbūt neturėtume atmesti jokių scenarijų, kad ir kaip sudėtingai galėtų atrodyti jų prasminis įgyvendinimas.

Galima neabejoti vienu dalyku, kad Ukrainos įvaizdis Europos ir viso pasaulio akyse yra toks, kokio ši šalis nėra turėjusi niekada savo istorijoje ir tas įvaizdis yra milžiniškas privalumas“, – teigė politologas.

Propaganda gali išsikvėpti

Nors Rusijos visuomenei ir yra transliuojama kruopščiai suplanuota propaganda, neparodanti jokių neteisėtų šalies vadovo veiksmų, L.Kojala pastebi, kad suvokimas žmonėms gali ateiti ne tik iš žiniasklaidos.

„Be abejo, tas represinis aparatas šiuo metu yra mobilizuotas tam, kad nekiltų jokių abejonių dėl to, kad visi esą palaiko V.Putino pseudoistorinius lozungus ir paskelbtą karą valstybėje, kuri Rusijai nekelia jokios grėsmės ir kuri tik ginasi nuo agresyvių Rusijos veiksmų.

Bet matyt, kad tie kaštai augs. Bus vis daugiau karstų, kurie sugrįžta į Rusiją. Visi Rusijos gyventojai pamatys, kad jų rublis per paskutines dienas nuvertėjo mažiausiai penktadaliu, o tikėtina, kad tas nuvertėjimas yra dar didesnis. Visi pamatys, kad Rusijos nėra nei Eurovizijoje, nei įvairiuose sporto turnyruose. Rusija yra smerkiama visų valstybių, kuriuos su ja turėjo gerus, konstruktyvius santykius, šiandien nebėra norinčių su Rusija bendrauti.

Tai negali nepalikti įspūdžio, kad Rusija yra visiškai izoliuota pasaulio politikoje ir negali džiuginti milijonų rusų, kurie norėtų to išvengti“, – svarstė RESC vadovas.

Politologas taip pat pastebėjo, kad net ir propagandos valdomiems Rusijos žmonėms, šiais laikais informaciją galima gauti iš kitų kanalų. Anot jo, vienintelis klausimas išlieka tik tai, kiek Rusijos visuomenė bus pasiryžusi prieštarauti režimui.

„Šiais laikais, net ir Rusijoje yra galimybė prieiti prie įvairesnių šaltinių, pradedant įvairiausiais socialiniais tinklais ir jose publikuojamomis trumpomis ištraukomis iš karo veiksmų, o galiausiai tiesiog girdint ir matant. Daugybė žmonių tiesiogiai jaus to, kas vyksta, kainą per ekonominę, finansinę prizmę, o taip pat dėl to, kaip ir minėta, kad daugybė žmonių yra išsiųsti iš Rusijos kariauti ir nemaža dalis jų namo nesugrįš.

Tai turbūt priklauso ir nuo pačios visuomenės pasiryžimo demonstruoti nepasitenkinimą. Mes matėme, kad Rusijoje yra sulaikyta daugiau nei 6 tūkst. žmonių iki šio ryto. Tai neatrodo labai mažas skaičius, žinant, kokia yra „protestų tolerancija“ Rusijoje“, – kalbėjo L.Kojala.

RESC vadovas pastebėjo ir tai, kad iš esmės V.Putino režimą supurtyti galėtų ir Rusijos oligarchai. Nors ryšiai tarp Rusijos vadovo ir šių asmenų yra tarsi juodoji dėžė, tačiau šaliai taikomos sankcijos įtaką, be abejo, turi ir jiems.

„Politikos mokslų teorija sakytų, kad didžioji dalis autoritarinių režimų krenta ne dėl visuomenės protestų, ne dėl masinių protestų gatvėse, bet todėl, kad elito viduje atsiranda nepasitenkinimas lyderio ar lyderių veiksmais ir tas elitas pasinaudoja įvairiais būdais tam, kad situaciją pakeistų.

Galime neabejoti, kad didelė dalis Kremliuje įtaką turinčių oligarchų tikrai nesidžiaugia tuo, kad vyksta šiandien, nes jiems būdingas, ko gero, pragmatizmas ir siekis uždirbti bei savo turtą išsaugoti ir realizuoti ypatingai vakaruose, o ne vadovautis pseudoistorinėmis interpretacijomis ir pagrindimu veiksmų, kurie, akivaizdu, kad neturi įtikinamo preteksto“, – sakė politologas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.