Gaisras kilo naktį, prie elektrinės esančiame treniruočių ir mokymų centre. Tokius elektrinės apšaudymus Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis pavadino „branduoliniu teroru“, o susirūpinimą dėl įvykių dar naktį išreiškė vakarų šalių lyderiai.
„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ branduolinės energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Leonas Ašmantas sakė, kad bet kurie įvykiai vykstantys netoli tokių elektrinių gali kelti nerimą, o mokymų centro gaisras turės pasekmių.
„Ten dabar mokymų ir treniravimo centras yra susprogdintas, aišku, gaisras užgesintas, bet bus sutrikdytas darbuotojų apmokymas. Atitinkamai po atostogų ar ligų yra numatyta, kad kiekvienas operatorius turi faktiškai eiti ir laikyti egzaminus, ar jis gali eiti valdyti reaktorių. Šiuo atveju irgi yra sumažinamas pačios elektrinės saugumas“, – sakė L.Ašmantas.
Po šios nakties viešojoje erdvėje netruko pasklisti Zaporožės sąsajos su kita tokio tipo elektrine Černobylyje ir joje įvykusia katastrofa. Dalis žmonių baiminasi, kad panašus scenarijus gali susiklostyti ir dabar, tačiau ekspertas ramina – lyginti nėra prasmės.
„Lyginti jų negalima, nes tai yra visiškai kitas tipas. (Zaporožėje – aut.) yra suspausto, slėgto vandens reaktoriai, du kontūrai, visi šie reaktoriai yra būtent suslėgto vandens reaktoriai.
Černobylis neturėjo apsauginio gaubto ir ten bet kuris sprogimas gali sugriauti tą vadinamą „pavėsinę“ virš reaktoriaus ir atnešti daugiau bėdų negu kad čia panašus tokio pastato sprogimas“, – dėstė L.Ašmantas.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šlepavičius antrino tokiai nuomonei ir patvirtino, kad realaus pagrindo baimintis Lietuvos gyventojams nėra.
„Buvo naktį kilęs gaisras. Tas gaisras užgesintas ir, kiek mes turime informacijos, Zaporožės atominės elektrinės pastatai nėra pažeisti ir kol kas ten radiacinė situacija nepasikeitusi. Kaip čia jau buvo pasakyta, atominės elektrinės personalas yra aikštelėje ir, bent jau kol kas, elektrinės saugą užtikrina. (...)
Be to, reikia paminėti, kad šioje elektrinėje yra 6 energijos blokai ir (...) veikia tik ketvirtasis energijos blokas.
Mes atidžiai sekame situaciją, analizuojame informaciją gaunamą iš tarptautinės atominės energetikos agentūros, kuriai operatyviai informaciją teikia Ukrainos branduolinę saugą reguliuojanti institucija, ir, aišku, operatyviai dalinamės su Lietuvos institucijomis ir stebime situaciją“, – patikino S.Šlepavičius.
L.Ašmantas taip pat pabrėžė, kad nuraminti gali ir tai, jog šią elektrinę gaubiantis apsauginis pastatas jau yra išgelbėjęs nuo katastrofos.
„Yra apsaugos pastatas, o jis yra skaičiuojamas taip, kad ir lėktuvas galėtų nukristi tam tikro dydžio ir šiuo požiūriu yra apsaugoma. Kitas dalykas, jį galima visiškai atskirti nuo antro kontūro, kuris yra neradioaktyvus.
Pavyzdžiui, Trijų mylių saloje, kai įvyko avarija, tai reaktorius irgi buvo apsaugos pastate, išsilydė aktyvinė zona, bet radiacija praktiškai nepasklido aplink. Nors patys žmonės evakavosi, bet nieko nebuvo“, – pasakojo buvęs energetikos ministras.
Vis dėlto, nors grėsmės aplinkiniams atominė elektrinė ir nekelia, Saulius Šlepavičius pripažino, kad karo veiksmai, o ypač pastarosios nakties įvykiai, gali atsiliepti ir ten vis dar dirbančių žmonių psichologinei būsenai.
„Reikia nepamiršti, kad šiuo metu vyksta karas ir tokiomis sąlygomis kalbėti apie normalų darbą būtų išties neteisinga. Tokiomis sąlygomis užtikrinti atominių elektrinių saugumą yra sudėtinga. Reikia atkreipti dėmesį, kad civiliniai branduoliniai įrenginiai nėra pritaikyti karo veiksmams ir todėl jokiomis sąlygomis negali tapti šių objektų taikiniais. (...)
Turi būti sustabdyti kariniai veiksmai, vienareikšmiškai, o kitas dalykas, tie objektai neturi būti atakuojami“, – sakė VATESI direktoriaus pavaduotojas.
