„Prezidento Zelenskio kritiką galima suprasti, nes tai yra jo šalis ir jo žmonės, kurie šiuo metu žūsta po Putino apšaudymų. Bet apie neskraidymo zoną ir implikacijas, jeigu NATO tokią zoną paskelbtų, mes jau esame kalbėję. Aš nenorėčiau kartotis“, – tvirtino I.Šimonytė.
Anksčiau šią savaitę Vyriausybės vadovė teigė, kad neskraidymo zonos virš Ukrainos reikalaujantys asmenys dažnai nesupranta, ką tai iš tiesų reiškia.
„Daugeliui atrodo, kad neskraidymo zona yra kažkas, ką gali paskelbti, ir tai yra neskraidymo zona. Ją turėtų kažkas dar ir užtikrinti. Įvertinant, kas realistiškai tai gali padaryti, tai reikštų, kad NATO valstybės tiesiogiai dalyvautų šiame konflikte. Man atrodo, apie tai kažkaip gal truputį nutylima, viešai nesakoma“, – atkreipė dėmesį I.Šimonytė.
V.Zelenskis penktadienį pareiškė, kad NATO žino, jog nauji smūgiai ir aukos yra neišvengiami, tačiau „sąmoningai nusprendžia neužverti Ukrainos dangaus“.
„Šiandien Aljanso vadovybė uždegė žalią šviesą tolesniam Ukrainos miestų ir kaimų bombardavimui“, – apgailestavo jis.
Susiję straipsniai
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas nurodė, kad Aljansas nesikiš į karą baimindamasis tiesioginės konfrontacijos su Maskva, kuri gali nuvesti į platesnį konfliktą.
„Vienintelis būdas įvesti neskraidymo zoną – siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir tada įvesti neskraidymo zoną numušant Rusijos lėktuvus“, – aiškino jis.
Pasak NATO vadovo, „jei taip pasielgtume, galiausiai Europoje kiltų visapusiškas karas, kuris apimtų daug daugiau šalių ir sukeltų daug daugiau žmonių kančių“.


