8 mėnesius vaiką iš mamos atėmusios institucijos elgėsi neteisėtai, bet teismai moters patirtų išgyvenimų neįžvelgė

Devynerių metų vaikas aštuoniems mėnesiams buvo visiškai atskirtas nuo motinos – ji negalėjo sūnaus nei matyti, nei paskambinti telefonu. Bet galiausiai paaiškėjo, kad tokie valstybės institucijų veiksmai buvo neteisėti.

 Po kelių valandų Daivai paskambino Jonavos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovas ir paklausė, ar ji galės paimti laikinai globai anūką. Vaiko tėvo globa atkrito – jis piktnaudžiavo alkoholiu, dėl to šeima išsiskyrė.<br> Lrytas.lt koliažas
 Po kelių valandų Daivai paskambino Jonavos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovas ir paklausė, ar ji galės paimti laikinai globai anūką. Vaiko tėvo globa atkrito – jis piktnaudžiavo alkoholiu, dėl to šeima išsiskyrė.<br> Lrytas.lt koliažas
Dėl atplėšto vaiko motina kreipėsi į policiją, bet ten nieko nepešė.<br>Gedimino Balčiūno/jp.lt asociatyvi nuotr.
Dėl atplėšto vaiko motina kreipėsi į policiją, bet ten nieko nepešė.<br>Gedimino Balčiūno/jp.lt asociatyvi nuotr.
Dėl atplėšto vaiko motina kreipėsi į policiją, bet ten nieko nepešė.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Dėl atplėšto vaiko motina kreipėsi į policiją, bet ten nieko nepešė.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Dėl atplėšto vaiko motina kreipėsi į policiją, bet ten nieko nepešė.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Dėl atplėšto vaiko motina kreipėsi į policiją, bet ten nieko nepešė.<br>R.Danisevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Mar 7, 2022, 6:05 AM

Kai teismas dėl menamo smurto prieš sūnų moterį visiškai išteisino, ji nusprendė, kad valstybė ir kitos institucijos turi atlyginti padarytą žalą.

Klaipėdos apylinkės teismas nuo motinos atskirto vaiko kančias įvertino 3 tūkst. eurų, bet moters patirtų išgyvenimų neįžvelgė. Klaipėdos apygardos teismas buvo tokios pat nuomonės, tik šiek tiek padidino patirtą neturtinę žalą.

Moteris nežada nuleisti rankų ir skųs tokį sprendimą Aukščiausiajam teismui.

Iš pamokos – į policiją

Toli gražu jau ne pirma tokia Lietuvoje istorija prasidėjo 2017-ųjų rugsėjo pabaigoje.

„Netikėjome, kad taip nutiks, manėme, kad tai tik nesusipratimas, išsiaiškins ir viskas baigsis. Bet dabar galiu pasakyti, kad Lietuvoje stumbriukas yra daug svarbesnis ir brangesnis už vaiką“, – „Lietuvos rytui“ liūdnai kalbėjo Klaipėdos rajone gyvenanti berniuko močiutė 60-metė Daiva (vardas pakeistas), kurios namuose daugiau kaip metus praleido iš jos dukters atimtas vaikas.

Moteris niekada nepamirš tos rugsėjo popietės, kai po vidurdienio paskambino dukra. Ji be paliovos verkė, todėl nelengva buvo suprasti, kas nutiko.

Paaiškėjo, kad per pamoką į klasę atėjo pareigūnai ir jos vaiką išsivežė į Jonavos policijos skyrių. Mat ant berniuko kūno esą pastebėta žymių, liudijančių, kad jis namuose mušamas.

Tai sužinojusi motina iškart nulėkė į policiją, bet ten jokios tikslesnės informacijos nesulaukė, vaiko nepamatė.

Po kelių valandų Daivai paskambino Jonavos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovas ir paklausė, ar ji galės paimti laikinai globai anūką. Vaiko tėvo globa atkrito – jis piktnaudžiavo alkoholiu, dėl to šeima išsiskyrė.

„Sutrikau, bet pasakiau: aišku, paimsiu. Nors net nesupratau, kodėl turiu taip elgtis, kai yra motina. Nuo pajūrio iki Jonavos – ilgas kelias, sutarėme, kad susitiksime pusiaukelėje ties autostrada. Susitikome automobilių aikštelėje. Pamačiau vaiką ir išsigandau: akys kvadratinės, jam, devynmečiui, juk niekas neaiškino, kas nutiko, pasakė, kad veža pas močiutę. Išlipo tik su megztiniu, jo striuke ir kuprine niekas nepasirūpino.

Tą rytą kaip kokį nusikaltėlį išvedė iš klasės. O paskui kelias valandas pralaikė nežinioje.

Pasirodo, ne tik apklausinėjo, bet ir vežė pas medicinos ekspertus. Vėliau berniukas prisipažino, kad jam buvo baisu, kažkas aiškino, jog jis turi sakyti, kad mama mušė, nes ji kitame kambaryje tai jau pripažino“, – pasakojo Daiva, kartkartėmis nutildama, nes žadą užgniauždavo ašaros.

Atidavė senelei ir pamiršo

Močiutė neslėpė, kad jos anūkas – sunkus vaikas, jam nustatytas elgesio sutrikimas.

Mokykloje jis mokosi pagal specialią palengvintą programą. Berniukas hiperaktyvus, laksto nesižvalgydamas aplinkui, atsitrenkdamas į kliūtis, ilgai nepradėjo kalbėti, ilgiau mąsto, kol suranda atsakymą, seniai vartoja vaistus.

Po pusdienio, praleisto su pareigūnais, berniuko savijauta dar labiau suprastėjo – daugiau kaip pusę metų nakčiai jis neleisdavo išjungti šviesos, nors seniau taip niekada nebuvo.

„Prasidėjo sunkus metas. Dukrą apklausti iškvietė gal tik gruodį. Vaiku niekas nesidomėjo – neatvažiavo pažiūrėti, kaip mes gyvename, nesiaiškino, ar pas mus berniukui tinkamos sąlygos, ar mes tinkami globėjai. Pasirodė tik gal po pusmečio.

Vaikas nuolat verkia, klausinėja, kur mama, o man plyšta širdis. Juk net žudikus kalėjime galima lankyti. Vaikas prarado saiko jausmą, priaugo daug svorio. Daugiau kaip metus mums reikėjo psichologo pagalbos. Ir mes su vyru pavargome – nebe tas amžius auginti mažametį, o dar turintį problemų“, – graudinosi Daiva, niekada nepagalvojusi, kad jos dukra galėtų mušti savo vaiką.

Moteris prisiminė, kad pradinėse klasėse didesnių problemų nekilo. Mokytoja žinojo berniuko bėdas, mokėjo su juo bendrauti. Sunkumai prasidėjo penktoje klasėje, kai pasikeitė mokymo sistema, tekdavo nuolat keisti kabinetus. Tai vaikui kartais sukeldavo pykčio priepuolius, jis imdavo elgtis neadekvačiai, mėtyti daiktus.

Sunkus – nereikalingas

Mokyklos socialinė darbuotoja kartą pamatė įbrėžimą ant jo kaklo – nežinia, kaip jis atsirado, gal nagu brūkštelėjo namuose laikomas katinas ar šuo. O kai po kiek laiko pastebėjo žaizdą ant voko, pasikvietė motiną aiškintis.

„Dukra man pasakojo, kad savaitgalį paprašė sūnaus padėti patraukti skalbyklę, o tas per savo judrumą ir neatsargumą bakstelėjo veidu į mašinos kampą ir prasimušė voką. Tačiau nieko nesiaiškinant buvo nuspręsta, kad vaikas primuštas.

Man daug žmonių sakė: buvo nepatogus vaikas, mokyklai reikėjo jo atsikratyti. Manau, kad taip ir nutiko“, – svarstė Daiva.

Sunkiu metu jai daug padėjo Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, naujoji mokykla Klaipėdos rajone, jos socialinė darbuotoja.

Išteisino dėl visko

2018 metų gegužės 5 dieną Kauno apylinkės teismas sušvelnino fiziniu smurtu prieš mažametį įtariamai motinai skirtus apribojimus – panaikintas draudimas nesilankyti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi. Tą pačią akimirką ji išskubėjo pas vaiką.

Tačiau dar turėjo praeiti daug dienų, kol berniukas grįžo į savo namus. Tai nutiko spalio 1-ąją.

Vaikas ir mama atskirti kankinosi daugiau kaip metus.

Bet ramybės dar nebuvo iki 2019 metų gruodžio 31-osios, kai teismas motiną išteisino dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Teismo nuosprendyje konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso ir kitų teisės aktų normas, baudžiamasis persekiojimas pradėtas nepagrįstai, pritaikytos neteisėtos kardomosios priemonės, dėl kurių motina buvo visiškai atskirta nuo sūnaus, ikiteisminiame tyrime neužtikrintos mažamečio įstatymų garantuojamos teisės, dėl to buvo padarytas neigiamas poveikis vaiko sveikatai.

Ieškinį tenkino simboliškai

Įskaudinta moteris kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovais įvardyti Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Buvo pateiktas solidarus – 150 tūkst. eurų (90 tūkst. vaikui ir 60 tūkst. motinai) neturtinės bei 5430 eurų turtinės žalos ieškinys.

Teismas ieškinį tenkino iš dalies – vaikui buvo priteista tik 3000 eurų neturtinės, motinai – 3430 eurų turtinės žalos. Didžioji šios sumos dalis – užmokestis už advokato paslaugas.

Teismas pripažino, kad į apklausą Jonavos policijos komisariate tiesiai iš mokyklos per pamoką atvežtas vaikas patyrė išgyvenimų, kad tai galėjo padaryti neigiamą poveikį jo psichikos sveikatai, sukelti didelį išgąstį.

Taip pat jam atstovavo netinkamas atstovas, jis buvo apklausiamas tyrėjos kabinete, o ne specialiame vaiko apklausos kambaryje.

Pripažinta, kad vaiko teisių apsaugos specialistai skyrė nepakankamai dėmesio globotiniui – pirmą kartą globėjų namuose apsilankė tik po pusmečio. Nuo motinos atskirtas vaikas patyrė emocinių išgyvenimų, o tai turėjo įtakos jo sveikatos būklei ir gyvenimo bei mokymosi kokybei, tačiau jis jau nuo vaikystės turėjo tam tikrų sveikatos sutrikimų.

Visa tai įvertinęs teismas nusprendė vaikui priteisti 3000 eurų neturtinės žalos.

Teismo vertinimu, vien faktas, jog moteris buvo išteisinta, pats savaime nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai ir prokuroras neturėjo pagrindo perduoti bylos su kaltinamuoju aktu teismui.

Matuko istorijos pasekmė

Apeliacinį skundą nagrinėjusio Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad apklausiant vaiką jo interesams atstovavusi vaiko teisių apsaugos specialistė nepasidomėjo vaiko sveikatos būkle, o prokuratūra nepakankamai kontroliavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ir taip pat yra atsakinga už vaikui padarytą žalą. Visi šie pažeidimai turėjo įtakos vaiko emocinės sveikatos būklei, gyvenimo ir mokymosi kokybei.

Tokią išvadą pateikė ekspertai, nurodę, kad vaikas yra baimingas, nerimastingas, ir tai įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tačiau neturtinės žalos sumos apygardos teismas nepakeitė, tik padidino motinai priteistą turtinę žalą iki 5430 eurų.

„Mano dukterį visiškai išteisino, bet tuo niekas nesibaigė. Visa ta istorija ne tik kainavo daug išgyvenimų, bet jai dar uždėjo bjaurų antspaudą – nuėjus su reikalais į valdišką įstaigą reikia aiškinti, kad ji dėl nieko nekalta. Ji visą laiką turi būti pasiruošusi gintis.

Abu su sūnumi vis dar lankosi pas psichiatrus, vaikas gulėjo ligoninėje, prireikė stipresnių raminamųjų vaistų. Jam, jau paaugliui, pikta ir iki galo nesuvokiama, kodėl šitiek laiko buvo atskirtas nuo mamos.

Nemanau, kad jis tai pamirš. Iškviestas į Klaipėdos apylinkės teismą apsiverkė, sakė, kad nenori to prisiminti. Namuose stengiamės mažiau apie tai kalbėti.

Manau, kad visa skaudi mūsų istorija susijusi su sugyventinių nužudyto Matuko istorija, kuri vyko 2017 metų sausį. Po tragedijos išsigandusios vaiko teisių apsaugos tarnybos, norėdamos apsidrausti nuo panašių įvykių, nuo tėvų neteisėtai atplėšė ne vieną vaiką“, – kalbėjo Daiva.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.