Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas Aliaksandras Adamkovičius taip pat sako žinąs, kad labai daug vyrų nuo 18 iki 60 metų dabar stengiasi kuo greičiau išvykti iš Baltarusijos, nes į kariuomenei tinkamų duris jau beldžiasi milicija.
Dalis nenorinčių kariauti baltarusių, o taip pat – ir Kaliningrado srities gyventojų, atvyksta ir į Lietuvą. Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė tvirtina, kad laikino prieglobsčio prašytojų iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities skaičius pirmadienį gerokai išaugo, tačiau daryti išvadas po vienos dienos esą dar per anksti.
Lietuvoje gyvenantis baltarusis: dauguma mano draugų jau išvyko iš Baltarusijos
Lietuvoje gyvenantis baltarusis, „NARA“ žurnalistas T.Valkauskas portalui lrytas.lt pasakojo jau ne iš vieno šaltinio girdėjęs apie Baltarusijoje slaptai pradedamą vykdyti vyrų mobilizaciją, tačiau patvirtinti, ar ši informacija teisinga, jis negalėjo.
Tiesa, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad ne vienas jo draugas pastarosiomis dienomis jau paliko Baltarusiją ir išvyko į Lenkiją, nes nenori būti išsiųsti kariauti.
„Mano vienas iš artimiausių draugų kaip tik prieš kokią savaitę išvažiavo iš Baltarusijos. Viena iš priežasčių – jis nenorėjo patekti į mobilizaciją, jeigu ji būtų. Mes įkalbinėjome, kad jis tai padarytų kuo greičiau, nes buvo pokalbių, jog jis tiesiog nespės išvykti“, – sakė T.Valkauskas.
Jis teigė, kad šis atvejis – ne vienintelis. Šiuo metu jau išvyko arba ruošiasi išvykti ir dar daugiau Lietuvoje gyvenančio baltarusio draugų.
„Aš nesu visiškai įsitikinęs, kad jie išvažiuoja būtent dėl to, jog nenori eiti į kariuomenę. Bet tas naratyvas yra labai aktualus. Vyrai nenori patekti į kariuomenę, jeigu to reikės“, – aiškino T.Valkauskas.
Beje, peržiūrėjus įmonių, vykdančių keliones autobusais iš Kaliningrado, Maskvos ir Minsko į, pavyzdžiui, Vilnių ir Varšuvą, tvarkarasčius, matyti, kad dalis bilietų artimiausiomis dienomis jau išparduoti.
Gudų kultūros draugijos pirmininkas: Baltarusijoje vyksta slapta mobilizacija
Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas A.Adamkovičius taip pat sako žinąs, kad labai daug vyrų nuo 18 iki 60 metų dabar stengiasi kuo greičiau išvykti iš Baltarusijos, nes baiminasi būti išsiųsti į karą Ukrainoje. Jo žiniomis, pas baltarusius į namus slapčia jau vaikšto milicija, ieškanti kariauti tinkamų vyrų.
„Oficialiai nebuvo skelbiama, bet aš apie tai girdėjau. Ne tik girdėjau, bet ir žinau tokią situaciją, kada atėjo į namus milicija, padarė kratą, ieškojo vyrų. Kadangi buvo tokia situacija, kad jie buvo išvažiavę į užsienį, milicija vis tiek padarė kratas, ieškojo, galvojo, jog slepiasi kažkur ir nenori vykti į kariuomenę“, – „Žinių radijuje“ pasakojo A.Adamkovičius.
Anot jo, Baltarusijoje apskritai mažai kalbama apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, nes žmonės bijo šios temos ir prievolės eiti į mūšį. Kariauti Ukrainoje nenori ir pati Baltarusijos kariuomenė.
Tačiau Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas atkreipė dėmesį, kad viešumoje pasirodžiusi informacija apie vieno iš Baltarusijos armijos aukšto rango generolo prašymą atleisti jį iš pareigų, nes nepavyksta surinkti kariauti Ukrainoje norinčių Baltarusijos karių grupių, esą yra neteisinga.
„Iš tikrųjų kariai nenori vykti į Ukrainą, bet visa vadovybė mano kitaip. Man taip atrodo, kad toks aukšto lygio generolas pats neparašytų tokio prašymo“, – kalbėjo A.Adamkovičius.
Jis pabrėžė, kad, nors Baltarusijoje situacija dar nėra tokia sudėtinga kaip Rusijoje, gyventojai čia taip pat veržiasi prie bankomatų ir stengiasi išsigryninti visus savo sąskaitose sukauptus pinigus.
„Eilės irgi yra, ten irgi sudėtinga situacija. Dabar ten sunku, pavyzdžiui, nupirkti valiutą – eurus arba dolerius. Žmonės nori iš savo sąskaitų nusiimti visus pinigus. Tokia situacija yra – gal ne tokia tragiška, kaip Rusijoje, bet yra“, – situaciją komentavo A.Adamkovičius.
Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas taip pat skaičiavo, kad iš Baltarusijos 2020 metais po represijomis stabdytų masinių protestų išvyko nuo 0,5 iki 1 mln. žmonių.
„Labai daug vyrų nuo 18 iki 60 metų dabar stengiasi išvažiuoti iš Baltarusijos“, – konstatavo jis.
E.Gudzinskaitė: pirmadienį prieglobsčio prašytojų padaugėjo
Migracijos departamento vadovė E.Gudzinskaitė portalui lrytas.lt nurodė, kad šios savaitės pradžioje – pirmadienį – prašymus suteikti laikiną prieglobstį pateikė pastebimai didesnis skaičius asmenų iš Kaliningrado srities ir Baltarusijos, tačiau, anot jos, pagal vieną dieną tendencijas daryti dar anksti.
„Vakar dieną gavome daugiau prašymų, bet dar nežinau, kaip bus šiandien. Iš vienos dienos duomenų nenoriu daryti kažkokių tendencijų ir išvadų. Tačiau labai tikėtina, kad jų (besikreipiančių dėl prieglobsčio, – aut.past.) padaugės“, – svarstė E.Gudzinskaitė.
Anot Migracijos departamento vadovės, pirmadienį į departamentą su prašymais dėl laikino prieglobsčio kreipėsi dešimt žmonių iš Kaliningrado ir Baltarusijos. Anksčiau per dieną tokių besikreipiančiųjų iš šių šalių būdavo apie du, tris, kartais penkis asmenis.
Prieš atvykstant į Lietuvą, tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiams reikalingos vizos, kurių prašo ir autobusais juos gabenantys vežėjai. Tačiau E.Gudzinskaitė neatmeta, kad dalis asmenų gali atvykti neteisėtai ir tik tuomet prašytis prieglobsčio.
Kol nagrinėjami prieblogsčio prašytojų prašymai, jie laikinai gali apsistoti Lietuvoje, taigi, ir išvengti galimos mobilizacijos.
Ar bėgimas nuo šaukimo kariauti gali būti tinkama priežastis suteikti laikiną prieglobstį rusams ir baltarusiams Lietuvoje, Migracijos departamento vadovė atsakyti negalėjo. Ji pažymėjo, kad kiekvienas prašymas yra vertinamas individualiai.
„Vienareikšmiško atsakymo duoti negaliu, nes yra daug aplinkybių, kurias reikia vertinti. Situacija keičiasi kiekvieną dieną, reikia vis atsinaujinti informaciją apie padėtį Baltarusijoje. Ir taip, ir ne. Gali ir būti pagrindas suteikti prieglobstį, bet gali ir nebūti.
Vienodo sprendimo nebus. Kiekvieną kartą prašymus mes vertiname individualiai. Kiekvieno žmogaus situacija yra individuali. Kai kurie žmonės tuo pagrindu gali gauti prieglobstį, kiti – negali“, – dėstė E.Gudzinskaitė.
Pašnekovė tikino kol kas negalinti atsakyti, ar visi pirmadienį besikreipusieji dėl prieglobsčio yra vyrai.
G.Mišutis: tendencijos kol kas išlieka tokios pačios
Savo ruožtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis pabrėžė, kad VSAT pareigūnai kol kas nepastebi išskirtinio migracijos, susijusios su mobilizacijos siekiančiais išvengti asmenimis, srautų padidėjimo.
„VSAT nestebi ir negalėtų patvirtinti kažkokių tendencijų ar padidėjusių srautų, kuriuos galima būtų sieti su mobilizacijos siekiančiais išvengti užsieniečiais“, – portalui lrytas.lt nurodė G.Mišutis.
Tiesa, VSAT atstovas informavo, kad praėjusios savaitės pabaigoje buvo pastebimas šioks toks iš Baltarusijos per Medininkų punktą vykusių asmenų skaičiaus padidėjimas.
Vilniaus pasienio rinktinės sienos kontrolės skyriaus viršininkas Giedrius Matkevičius LNK žinioms praėjusį penktadienį teigė, kad į Medininkų pasienio punktą anksčiau per parą atvykdavo apie 200 asmenų, o parą prieš jų skaičius buvo padidėjęs apie 30 proc.
Anot G.Mišučio, asmenų iš Kaliningrado srities ir Baltarusijos, sieną kertančių neleistinose vietose ir prašančių prieglobsčio, skaičiai taip pat pastebimai nesikeitė.
