Jei nebus staigmenų ir Seimas Vyriausybės siūlymui skubos tvarka pritars, išlaidos krašto gynybai šiais metais papildomai augtų net šiek tiek daugiau – iki 298 mln. eurų. Mat Vyriausybė praėjusį penktadienį priėmė sprendimą pagal galiojančio biudžeto įstatymo nuostatas skirti iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai papildomus 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai – išlaidoms, kurios reikalingos priimti NATO partnerių pajėgas.
Finansų ministerijos parengtame įstatymo projekte siūloma Finansų ministerijai suteikti teisę skolintis valstybės vardu Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinti iki 2,52 procento BVP pagal 2021 metų gruodžio 22 d. Finansų ministerijos BVP prognozes Lietuvai.
Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį. KAM už šias lėšas numato įsigyti papildomos ginkluotės, karinės įrangos, šaudmenų, kibernetinio saugumo stiprinimo įrangos.
Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 procento BVP pagal 2021 metų gruodžio EBPO BVP prognozę Lietuvai ir sudaro 1 201 mln. eurų.
Po to, kai Rusija ankstų vasario 24-osios rytą pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą, Lietuvos politikai ėmė kalbėti apie galimybę didinti Lietuvos išlaidas gynybai iki 3 proc. BVP. Tam iš esmės neprieštarauja nei Prezidentūra, nei parlamentinės Seimo partijos.
