„Tie žmonės, kurie žūsta kiekvieną dieną, žūsta ir už savo laisvę, bet taip pat ir už demokratinio pasaulio idėją. Manau, kad jie yra mažiausiai ko verti šalia paminklų, dainų ir atminimo, jog valstybė galėtų įtvirtinti savo europinę ateitį.
Todėl absoliučiai pritariu tam. Ir tikiuosi, kad rytoj EVT nebus apsiribota kokiomis nors dvejomis muilinomis eilutėmis“, – sakė I.Šimonytė.
Ministrė pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Lietuva nuo pat rytinių Ukrainos teritorijų okupavimo visuomet nuosekliai pasisakė už ukrainiečių stojimą į ES, nors ši perspektyva iki šiol ir buvo miglota.
„Iki šiol narystės perspektyva buvo tokia, pasakysiu, miglota: žodžiu, darykite reformas, nes tai yra labai gerai, o paskui mes jau matysime. Žinoma, ES gal yra šiek tiek pavargusi nuo plėtros, yra daug kitų niuansų, sunku rasti sutarimą.
Kažkada, kai buvo ratifikuojama sutartis dėl asociacijos, buvo problemų atskirose valstybėse narėse, kur reikėjo referendumų, buvo sunku paaiškinti žmonės, kodėl čia reikia to susitarimo, kuo čia svarbu, kuo išvis svarbi Ukraina Europai. Man atrodo, kad dabar abejonių dėl to nekyla“, – įsitikinusi ji.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu mano, kad su Rusijos agresija susiduriančiai Ukrainai turi būti suformuotas „greitasis takelis“, siekiant narystės ES.
„ES perspektyva Ukrainai šiandien yra labai svarbi. Ukrainai turi būti suplanuotas greitasis takelis į ES, tokia yra idėja, Ukrainos situacija yra išskirtinė“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentavo, kad „Ukraina padarė daugiau nei bet kuri kita į ES stojusi valstybė“, o šiuo metu už savo europinį kelią ji kovoja „krauju, susprogdintais miestais, žuvusiais kariais ir civiliais“.
„Ir tai negali būti neįvertinta. Aš visiškai palaikau poziciją, kad jai būtų suteiktas kandidatės statusas, bet tai spręsis šiandien ir rytoj. Nuomonės išsiskiria, bet tiek palaikymo, kiek Ukraina turi šiandien, nėra dar turėjusi“, – sakė šalies diplomatijos vadovas.
I.Šimonytė: tikiu, kad lietuviai laisvę myli ne mažiau, nei ukrainiečiai
Kalbėdama apie Lietuvos pilietinį pasiruošimą grėsmės atveju, premjerė pasidžiaugė, kad, matydami ukrainiečių meilę tėvynei ir ryžtą ją ginti, įstoti į Šaulių sąjungą pastarosiomis savaitėmis norą išreiškė keli tūkstančiai žmonių.
„Žinote, aš tikiu, kad lietuviai laisvę myli ne mažiau, nei ukrainiečiai. Čia, man atrodo, yra pagrindinis dalykas. Kaip jūs matote, yra svarbu ne tik priešininko ginklai, bet ir valia priešintis.
Valia priešintis, ir, aišku, partneriai, meilė tėvynei, jos laisvei yra turbūt pagrindinis pilietinio pasipriešinimo įrankis“, – tikino I.Šimonytė.
