„Kad tokia tendencija bus (Rusijos ir Baltarusijos pabėgėlių srautas – ELTA) jau matome iš kitų valstybių, pavyzdžiui, iš Suomijos, kur užsipildę traukiniai iš Sankt Peterburgo vyksta į Helsinkį“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė prezidento patarėjas.
Jo teigimu, žmonės iš Rusijos ir Baltarusijos bėga ne tik dėl šalyje esančio ekonominio nestabilumo, tačiau ir siekdami išvengti dalyvavimo kariniuose veiksmuose.
„Yra kelios priežastys, kodėl apsisprendžia žmonės jau dabar važiuoti iš Rusijos į Europos Sąjungą, į Vakarus, tai viena – dėl nestabilumo šalies viduje, ekonominio poveikio ir panašiai. Kitas dalykas yra tai, kad karas grįžta ir į Rusiją. Tai reiškia, kad vyrai, vaikinai turi keliauti ten ir kariauti, nepaisant nuolatinio paneigimo, kad šauktiniai nedalyvauja kariniuose veiksmuose“, – teigė K. Budrys, kartu pridurdamas, kad ir Baltarusija stoja į šalių, iš kurių žmonės gali norėti pabėgti į Vakarus, gretas.
Vis tik jis atkreipia dėmesį, kad tarp pabėgėlių gali būti ir Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) agentų, skleidžiančių Baltarusijos režimui palankų naratyvą. Be to, pabrėžia jis, toks naratyvas gali būti ir iš Rusijos pusės.
„Beveik neišvengiama ir garantuota, kad taip ir bus, nes tai ir vyksta. Iš Baltarusijos po surežisuotų rinkimų 2020 metais su opozicijos priedanga į Lietuvą yra patekęs ne vienas ir ne du KGB, tai Baltarusijos slaptosios prieigos tarnybos agentai, kur įsifiltravę į pozicijos gretas teikia informaciją, kuria intrigas ir to rezultatas buvo tos informacinės operacijos iš Baltarusijos pusės. Rusijos atveju yra lygiai tas pats, tai gali būti išnaudota“, – teigė prezidento patarėjas.
Vis tik, anot jo, tai neturėtų būti priežastis nesuteikti pabėgėliams prieglobsčio.
„Bet tai neturėtų būti priežastis mums išvis to atsisakyti ar blokuoti, reikia skirti tam didesnį dėmesį ar daugiau resursų, kad kontržvalgyba išsiaiškintų, kas čia pas bus prašosi prieglobsčio“, – pridūrė jis.
Pabėgėlių iš Ukrainos registraciją vykdys dar trys centrai Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose
Pabėgėlių iš Ukrainos registraciją vykdys dar trys centrai didžiuosiuose miestuose – Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.
„Didėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos srautams, visoje Lietuvoje steigiami nauji registracijos centrai. Jau artimiausiu metu ukrainiečių registracijos centrai pradės veikti Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje jau užregistruoti 7830 pabėgėliai“, – pranešė ministerija.
Klaipėdos registracijos centras įsikurs neseniai rekonstruotame Klaipėdos futbolo mokyklos komplekse, Atvirose jaunimo erdvėse (Paryžiaus Komunos g. 16A).
Kauno registracijos centras veiks Kauno kultūros centre (Vytauto pr. 79), Šiauliuose – Šiaulių arenoje (J. Jablonskio g. 16). Centrų vadovais paskirti Policijos departamento padalinių vadovai: Darius Norkaitis (Kaunas), Tomas Mikelkevičius (Klaipėda) ir Julija Bagrova (Šiauliai).
„Labai svarbu, kad visa žmonėms būtina pagalba būtų suteikta kuo greičiau ir po vienu stogu. Jau veikiančių registracijos centrų pavyzdys rodo, kad tiek Migracijos departamento specialistai, tiek nevyriausybinės organizacijos veikdamos kartu labai padeda mūsų šalį pasiekusiems pabėgėliams lengviau ištverti karo sukeltą košmarą“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Registracijos centrams skiriamos patalpos turi atitikti jiems keliamus reikalavimus: būtina erdvi laukimo salė, iki 20 įrengtų darbo vietų specialistams ir savanoriams, medicinos punktas, poilsio erdvės vaikams ir motinoms su kūdikiais, taip pat, esant poreikiui, užtikrintos nakvynės vietos.
Registracijos centrai jau veikia Alytuje, Marijampolėje ir Vilniuje. Pasak ministrės, be trijų naujai atidaromų centrų didžiuosiuose šalies miestuose, sprendžiama ir dėl papildomų registracijos centrų sostinėje. Čia, vos prieš 4 dienas duris atvėrusiame centre, jau užregistruota 2600 ukrainiečių.
Laikinuose ukrainiečių registracijos centruose vykdomos migracijos procedūros, čia taip pat veikia vaikų kampelis, teikiamos maitinimo, medicininės, psichologinės pagalbos paslaugos. Centrų veiklą koordinuoja Vidaus reikalų ministerija, o reikiamomis darbo priemonėmis, baldais ir technika, ryšiu, transportu aprūpina savivaldybės.
Registracijos centruose galima apsistoti iki 72 val. Iš čia ukrainiečiai vyksta į naujus laikinus namus, kuriuos jiems suteikia geros valios Lietuvos žmonės per „Stiprūs kartu“ platformą arba į savivaldybių siūlomas patalpas. Savivaldybių ar valstybės įstaigų įrengtose patalpose jau apgyvendinti 165 asmenys. Pilietinės iniciatyvos „Stiprūs kartu“ pasiūlytuose gyventojų būstuose įsikūrė 2292 ukrainiečiai.
ELTA primena, kad trečiadienį Remigijus Šimašius teigė, kad jo vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybė ruošiasi priimti ne tik karo pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau ir pabėgėlius iš karą sukėlusios Rusijos bei Baltarusijos.
Dėl vasario 24 d. Rusijos pradėto karo iš Ukrainos, Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros skaičiavimu, galimai pabėgo apie 2,1–2,2 mln. žmonių.
