Ekspertas įvertino perversmo Rusijoje tikimybę: pokyčių atneštų ne gyventojai

Rusijoje perversmas įvykti galėtų, tačiau ne artimiausiu metu ir ne pačių Rusijos gyventojų dėka, įsitikinęs komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas.

S. Šoigu ir V. Putinas<br>AP/Scanpix nuotr.
S. Šoigu ir V. Putinas<br>AP/Scanpix nuotr.
S. Šoigu ir V. Putinas<br>AFP/Scanpix nuotr.
S. Šoigu ir V. Putinas<br>AFP/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Mindaugas Lapinskas<br>V.Balkūno nuotr.
Mindaugas Lapinskas<br>V.Balkūno nuotr.
V. Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 V. Putinas<br>AP/Scanpix nuotr.
 V. Putinas<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Mar 12, 2022, 10:30 AM, atnaujinta Mar 13, 2022, 4:12 PM

Apie tai jis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.

Revoliucijos požymių dar nemato

Pirmadienį vizito į Lietuvą atvyko JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Pasak M.Lapinsko, šis vizitas yra svarbus tuo, jog JAV yra vienintelė pasaulio supervalstybė, tad bet koks jos veiksmas arba dėmesio patraukimas yra „mūsų vienintelis šansas“.

„Galima kalbėti ir su europiečiais, bet su vienu žmogumi kalbant, tikriausiai, sprendimai priimami greičiau. Tai, kad Blinkenas vyksta čia, tikėtina, kad diplomatai kalbasi ir ne tokiais viešais kanalais, rodo, kad situacija yra priimama rimtai, adekvačiai, ir kad šitie žodžiai, kurie čia pasirodė prieš kelias dienas apie perėjimą nuo atgrasymo prie gynybos, turi labai rimtą reikšmę.

Garantuotai Rusijoje ir Putino rate žmonės mato, kad valstybės sekretorius čia atvyksta, žada dislokuoti daugiau kariuomenės Lietuvoje, ir dėl to yra šansas, kad šita žinia atsidurs vienoje iš tų papkių, kuri atnešama Putinui“, – teigė M.Lapinskas.

Paklaustas, ar Vakarų sankcijos viršijo Rusijos lūkesčius, komunikacijos specialistas pažymėjo, kad tokių sankcijų, su kokiomis susidūrė Rusija, V.Putinas greičiausiai nesitikėjo.

„Sankcijos buvo planuotos, bet kad jos bus tokio masto ir klupdys visą ekonomiką, turbūt nesitikėjo. O tai, kad kiti skiedrų gavo tuo metu, kai kirto medžius, ko gero, nelabai turi didelės reikšmės. Šiuo metu, tikriausiai ir pačių rusų siaubui, sprendimus, atrodo, priima vienas žmogus, ir tie sprendimai atsiranda iš to, kas būna užrašyta tose jo papkėse, kurias jis gauna paskaityti.

Kaip žinome, jis neturi mobiliojo telefono, jis nesinaudoja internetu, todėl jo pasaulio suvokimas yra visiškai kitoks. Netgi netvirtinčiau, kad, kai jam kas nors sako apie sankcijas, jis visiškai puikiai suvokia tą skalę. Kai pasako, kad negalės rusai naudotis „Visa“ ir „Mastercard“ užsienyje, nesu šimtu procentų tikras, kad jis supranta, ką reiškia vykti į kelionę ir negalėti naudotis kortelėmis“, – dėstė pašnekovas.

M.Lapinskas, kalbėdamas apie rusų tautos mentalitetą, svarstė, kad galimai to mentaliteto apskritai nėra, o galimus pokyčius užgniaužia ir masiniai gyventojų sulaikymai.

„Jis yra gimdomas propagandiniais kanalais, televizija ir tuo bendru naratyvu. Šiuo metu tikriausiai visi dar vis yra šoke, nesupranta, kas įvyko, ir dar nemato tų dalykų, tų pasekmių. Skaitome apie tai, kad kortelės išsijungs kovo 10 dieną, „Netflix“ ir „Spotify“ išsijungs per kitą mokėjimo ciklą, po truputį dings prekės iš parduotuvių, kils kainos ir žmonės iš pradžių žiūrės vienas į kitą ir nesupras.

Tuos, kas pabandys paprotestuoti, labai dramatiškai represuos. Anksčiau vienas iš būdų pasakyti ateiti į mitingą buvo tas, kad visų juk nesuims. Tai, ką matėme Maskvoje ir Sankt Peterburge – Maskvoje areštavo maždaug 60 proc. dalyvių, Sankt Peterburge irgi pusę dalyvių, tai represinis aparatas labai smarkiai veikia ir bando įgąsdinti žmones, kad gatvėje tų veiksmų nevyktų. Šia prasme Rusija tampa panašesnė į Baltarusiją, kur labai griežtais būdais užgniaužus bet kokius išėjimus į gatvę, gatvės demonstracijos praktiškai išnyko“, – pastebėjo komunikacijos ekspertas.

Visgi jis pridūrė, kad revoliucijos tikimybė Rusijoje šiuo metu – labai maža.

„Ekonominės perspektyvos prasme tai, kad tu atimi iš žmonių krūvą dalykų, prie kurių jie buvo įpratę, galima kalbėti, kad Rusija tampa labai panaši į Iraną – nebėra vakarietiškų servisų, viskas kuriama namie, yra visokių pigių kinietiškų niekučių. Kad tai po mėnesio ar dviejų pavirs į kylančią revoliuciją, šiek tiek abejoju.

Žmonės iš pradžių tylės, nes bijos represijų, nelabai turės net kur apie tai paskaityti. <...> Tačiau poreikis bendrauti niekur nedingo, ir manau, kad po kokių pusės metų prasidės tai, ką vyresni žmonės atsimena, kai kalbėjome apie sovietų valdžią kokiais 1985 metais – susirinkę virtuvėje pajuokaudavo, artistas kokį žodį pasakydavo, visi juokdavosi, ir tai pereis į tam tikrą Ezopo kalbą. Lojalumo represijomis nesukursi, gali žmones trumpam nutildyti, bet ar jie dėl to pradės tave labiau mylėti? Tikriausiai ne“, – aiškino M.Lapinskas.

Kada sulauksime režimo griūties?

Kalbėdamas apie galimą režimo žlugimą, pašnekovas svarstė, jog pokyčiai galėtų prasidėti sistemos „viduje“.

„Greičiausiai visa tai bus iš vidaus, ir mes matome apie gynybos ministro S.Šoigu planus nuversti Putiną. <...> Kas yra įdomu, kad remiamasi JAV šaltiniais, o kadangi JAV šaltiniai bet kokiu atveju buvo teisūs dėl invazijos į Ukrainą, jie turi tam tikrą patikimumą. Jei žvalgyba tučtuojau skelbia tokius dalykus, tiek Putinui, tiek Šoigu, atrodo, turėtų būti labai neramu. Įsivaizduokite, yra diktatorius, ir jis girdi, kad vienas iš sąjungininkų ruošia prieš jį perversmą. <...> Nepasitikėjimo, streso ir nervų tikrai prisideda“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.

M.Lapinsko manymu, Rusijos vadovo bendražygių iniciatyva įvykdyti perversmą būtų gera paslauga tiek vakariečiams, tiek patiems rusams.

„Negi dabar būtų gaila Šoigu ir jo šeimai nuimti sankcijas ir visų tų areštuotų oligarchų jachtas ir lėktuvus atiduoti pačiam Šoigu už tai, kad jis šitą darbą padarytų? Aišku, kad negaila. Tikriausiai tai būtų tas pats, kas būdavo, kai buvo pasikėsinimas prieš Hitlerį, kai po Stalino laikų atėjo Chruščiovas – tai bandymas šiek tiek pakeisti šitą beprotišką kursą, bandymas išlikti valdžioje persiformavus, šiek tiek atleidus varžtelius, ir kurį laiką tai būtų galima padaryti.

Šoigu yra antras, o kartais ir pirmas populiariausias Rusijos politikas, dažnai net populiaresnis nei Putinas, tai jei jis padarytų tokį darbą, jam padėkotų ne tik vakariečiai, bet ir Rusijos žmonės. Tai yra būdas sistemos siauram ratukui pamėginti išlikti, nes daug tos informacijos ateina, bet tikrai abejotina, ar daug žmonių aplink Putiną galvoja, kad šitas kelias, kuris yra pasirinktas, kažkur veda“, – svarstė pašnekovas.

M.Lapinskas įvertino ir bažnyčios vaidmenį Rusijos režime bei Patriarcho Kirilo išsakytą palankią poziciją dėl Rusijos veiksmų. Pasak specialisto, gali būti, kad bažnyčios tarnams reikės „blaivytis“ kartu su visa likusia didžiąja Rusijos biurokratijos dalimi.

„Dabar jie bando prisitaikyti ir eiti greta to, ko pats Putinas nori, bando atspėti jo pageidavimus ir juos atitikti, tačiau tai yra labai rizikingas kelias. Sunku bažnyčiai susitapatinti su šovinistiniu režimu, ir tokiu būdu jie gaus smūgį iš dviejų pusių. Vienas dalykas – Putino režimui žlugus neatrodys, kad toliau madinga palaikyti Putino idėjas, tai bažnyčiai reikės keisti savo poziciją, iš kitos pusės – pozicijos užėmimas tikrai jiems šalininkų daugiau neprideda. <...>

Jaunai kartai tai iš tikrųjų bus didelis atstūmimas, o bažnyčiai – didelis iššūkis. Patriarchas taip kalbėdamas galvoja, kad gauna trumpalaikės naudos, bet ilgalaike prasme tai yra pražūtingas kursas“, – teigė M.Lapinskas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.