Priiminėjant tokį sprendimą Seime daugiausiai diskusijų kėlė galimybė riboti informacijos prieinamumą, tačiau premjerė tikino, kad taip ribojamos bus ne piliečių, o propagandistų teisės.
„Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ informacinio saugumo ekspertas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Mantas Martišius teigė, kad informacine prasme mes jau esame pakankamai apsaugoti, o tolimesni ribojimai yra pertekliniai.
„Yra Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kurios sprendimu, atitinkama procedūra, yra uždaryti 9 rusiški televizijos kanalai. Dėl reputacinės žalos patys kabelinių televizijų operatoriai atsisako bendradarbiauti ir su kitais. Iš principo, informacine prasme mes esame pakankamai saugūs ir apsisaugoję.
Dabar kas vyksta dėl tų kitų kanalų ribojimo, o ypač tų, kurie yra vietiniai, lietuviški. Jie galbūt yra prasto skonio, negaliu tiksliai pasakyti, galbūt jie ir ragino valdžią versti ir kitus nekonstitucinius dalykus, tai gal tikrai reikėjo tą riboti. Bet jeigu jie yra tiesiog nesąmones spausdinantys kanalai, tai reikėjo juos palikti, nes išeina, kad mes esam tokia ES šalis, kuri bus vienintelė uždarinėjusi ne tik iš Rusijos atėjusius kanalus, bet ir čia vietinius“, – svarstė M.Martišius.
Specialistas taip pat pastebėjo, kad nepaprastosios padėties pratęsimas išties yra tinkamas sprendimas, susiklosčius dabartinei geopolitinei situacijai, tačiau ne iš informacinės pusės.
„Bendrąja prasme tai taip, tai iš tikrųjų leidžia efektyviau, greičiau valdyti finansinius resursus, priiminėti sprendimus. Tai, esant dabartinei geopolitinei situacijai, yra ganėtinai logiškas sprendimas“, – sakė VU KF dėstytojas.
Informacinio saugumo ekspertas pasakojo, kad veiksmų, užkirsti kelią sklisti rusų propagandai, ėmėsi daugelis valstybių, tačiau vietinės žiniasklaidos ribojimai gali būti dar didesnė paskata skleisti neigiamas žinias apie mūsų šalį.
„Dėl įvykių Ukrainoje, iš tikrųjų, rusiška, Kremliaus valdoma žiniasklaida neliks nuošalyje ir bus paveikta. Čia faktas. Bet aš nelabai esu girdėjęs, kad vietinė kažkokia žiniasklaida, kuri yra mažai skaitoma, neformuojanti Lietuvos politinės darbotvarkės, nedaranti jokios įtakos Lietuvos visuomenei, būtų uždaryta.
Čia mes netgi truputėlį Kremliui duosime akstino pakalbėti, kad mes tokie žodžio laisvės gynėjai ir uždarinėjame“, – kalbėjo specialistas.
M.Martišius vis dėlto pripažino, kad dabartiniai ribojimai visuomenei stipriai nebus jaučiami ir kasdienio gyvenimo nepakeis, tačiau neramina faktas, kad tokie sprendimai yra priiminėjami be gilesnės diskusijos.
„Labai smarkiai gyvenimo nepakeičia. Yra vis dėlto ten parašyti tam tikri lygiai, tam tikri dalykai, kas yra apribojama. Daug kas išlieka laisva, ką mes galime daryti. Iš esmės gyvenimas žmonių ir tie ribojimai didele prasme nesikeičia. (...) Problema, aišku, yra ta, kad be diskusijos buvo priimtas toks sprendimas“, – sakė informacinio saugumo ekspertas.
