Pabradėje praėjęs šeštadienis buvo ramus: žmonės skubėjo į parduotuves, tvarkė kasdienius reikalus, o pro Užsieniečių registracijos centrą praeidavo net neatsisukdami.
Daugeliui svarbiau, kaip sudurti galą su galu, todėl ne vienas užsiminė, kad tokiomis sąlygomis, kokiomis gyvena užsieniečiai, norėtų ir jie pagyventi.
Praėjusį mėnesį Užsieniečių registracijos centre vėl buvo kilę neramumai, bet Pabradės gyventojų jie visiškai nesujaudino. Juolab kad jokių ženklų nė nebuvo matyti, viskas vyko patalpose.
Palygino gyvenimo sąlygas
„Man visiškai tas pat, ką jie veikia, – mostelėjęs link Užsieniečių registracijos centro pareiškė Michailas. – Svarbiau pasirūpinti savo sveikata, sulaukti pensijos.“
85 metų Michailas Pabradėje gyvena jau pusę amžiaus: „Viskas būtų gerai, jei kas sveikatos pridėtų.“
Vis dėlto jis prisipažino, kad vienam migrantui per metus skirti 11 tūkst. eurų, o jam kas mėnesį mokėti tik 220 eurų pensijos nėra teisinga.
„Pabandytų migrantai pragyventi iš mano pensijos. Turbūt kiekvieną dieną mitingus rengtų“, – atsiduso Michailas.
Tankai atrodė grėsmingiau
Vasilijus gyvena prie pat Užsieniečių registracijos centro tvoros. Jis prisipažino, kad norėtų pagyventi kaip migrantai: „Žinau, kiek kainuoja elektra, dujos, o jie už nieką nemoka. Maistas taip pat už dyką, dar ir gydytojai apžiūri.“
Apie tai, kad migrantai kėlė neramumus, jis sužinojo iš televizijos. Taip būdavo ir anksčiau. Vyrui migrantai problemų nekelia dar nuo tų laikų, kai pradėjo veržtis į Lietuvą.
62 metų Vasilijus prisiminė sovietinius laikus, kai Užsieniečių registracijos centro vietoje buvo tankų dalinys. Tankai stovėjo ir maždaug toje vietoje, kur dabar yra prekybos centras „Maxima“.
Kad prasimaitintų, Vasilijus, kaip ir kiti pabradiečiai, rudenį eina į poligoną rinkti grybų.
„Žinoma, reikia grybauti tada, kai nevyksta pratybos, nes kitaip baudą gausi. O grybų ten yra, didžiausi baravykai auga“, – pasakojo vyras.
Tema – visiškai neįdomi
58 metų Teresai taip pat neįdomus migrantų gyvenimas. Anot jos, anksčiau, kai Užsieniečių registracijos centro tvora buvo apraizgyta spygliuota viela, atvykėlius kieme dar buvo galima pamatyti. Jie vaikščiojo ir praėjusią vasarą tarp palapinių.
„Dabar migrantai uždaryti patalpose. Net gaila, kad grynu oru negali pakvėpuoti“, – kalbėjo Teresa.
Su kaimynais apie migrantus ji net nešneka.
Teresos žodžiais, tai tokia pat tema kaip ir apsipirkimas parduotuvėje. Bėda tik ta, kad kainos joje auga kaip ant mielių.
Ne vieną apėmusi neviltis
Užsieniečių registracijos centre neramumai buvo kilę ankstų antradienio rytą.
Apie 30 vyrų buvo pradėję reikšti nepasitenkinimą, reikalauti laisvės, triukšmauti, šūkauti, bet ypač aktyvių veiksmų nebuvo.
Užsieniečių registracijos centro vadovas Aleksandras Kislovas sakė, kad tokie neramumai galėjo kilti iš nevilties: vienus slegia prasti orai, kitus – atmesti prieglobsčio prašymai.
Todėl aršiausi 28 užsieniečiai buvo atskirti nuo kitų gyvenančių ir apgyvendinti kitose patalpose.
Kelia labai daug klausimų
Jau daugiau negu pusę metų migrantai gyvena Užsieniečių registracijos centre, pagalbą jiems teikia Raudonojo Kryžiaus savanoriai.
Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė pasakojo, kad klausimai, dėl kurių kilo neramumai, keliami nuolat.
„Natūralu, kad jie turi labai daug klausimų. Ypač tokių, kurie susiję su prieglobsčio bylomis, kaip vyksta nagrinėjimas, kodėl prašymai atmetami, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas.
Šiuo metu labai daug klausimų susiję ir su laisvės ribojimu, mūsų teisininkai bando padėti“, – pasakojo L.Lesauskaitė.
