Situacija Ukrainos-Lenkijos pasienyje – pulsuojanti: prakalbo apie skubančius padėti ir prisidėti

Prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, ne tik Lietuva, bet ir visa Europa suskubo organizuoti paramą nuo karo kenčiančiai valstybei. Dalis prisideda finansiškai, kiti – aukoja rūbus ir kitus reikalingus daiktus, treti – siūlo savo pagalbą Lenkijos ir Ukrainos pasienyje.

Parama ukrainiečiams<br> Kravs Yevhenii / Unian nuotr. 
Parama ukrainiečiams<br> Kravs Yevhenii / Unian nuotr. 
 Parama ukrainiečiams<br>G.Šiupario nuotr. 
 Parama ukrainiečiams<br>G.Šiupario nuotr. 
Pasienis<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasienis<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 13, 2022, 2:48 PM

Situacija pasienyje – pulsuojanti

Jau kurį laiką Lenkijos-Ukrainos pasienyje besidarbuojantis organizacijos „Stiprūs kartu“ savanoris Darius Sarkanas sakė, kad dabartiniai karo pabėgėlių srautai nuolat keičiasi.

„Situacija, stebint jau ne pirmą dieną, pakankamai pulsuojanti dėl įvairių priežasčių. Ką tik teko grįžti iš pasienio ruožo, atvežant ukrainiečius, tai srautas vėl ūgtelėjęs.

Iš esmės, dabar jau vėl pasileido didelis kiekis pabėgėlių iš Ukrainos pusės, skirtingai nei prieš kelias dienas, girdėjau, kad dėl sisteminių klaidų, nuo 18 valandos neturėjome nei vieno perėjimo iš Ukrainos pusės“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo D.Sarkanas.

Vyras pasakojo, kad kartu su kitais savanoriais kasdien važinėja palei pasienį ir į mikroautobusus surenka pabėgėlius iš Ukrainos. Nuo pasienyje įrengtos stovyklos savanoriai kartais važinėja ir 200-300 kilometrų spinduliu, kad būtų pasirūpinta visais žmonėmis.

„Paėmus nuo pasienio ruožo, mes juos atsivežame į bazę, o tada žiūrime, kokia sudėtis pabėgusios šeimynos. Dažnai turime reikalų su savaitės, dviejų savaičių kūdikiais, kaip tik neseniai atvežėme mamą, močiutę ir dviejų mėnesių vaiką.

Mes bandome duoti jiems kambarį, jeigu tuo metu yra laisvas, kad būtų patogiau. O šiaip šalia komplekso turime didžiulę erdvę, buvusį SPA, ir ten juos maitiname, duodame vandens atsigerti ir jie laukia, kada pajudės didžiuoju autobusu į Lietuvą per Varšuvą“, – apie organizacinius procesus pasakojo savanoris.

D.Sarkanas sakė dažnai pasikalbantis su ukrainiečiais apie tai, kodėl jie renkasi arba nesirenka Lietuvą, kaip laikiną šalį apsistoti. Vyrą nustebino tai, kad kai kuriems pabėgėliams Lietuva atrodo nesaugi ir dėl tos pačios karo grėsmės.

„Teko kalbėti su tais pačiais ukrainiečiais, dėl ko jie renkasi Lietuvą arba dėl ko jie nesirenka Lietuvos, tai egzistuoja baimė, kad atlikus šias sudėtingas procedūras ir persikėlus iš Ukrainos į Lietuvą, gali reikėti po kurio laiko keltis ir iš Lietuvos dėl karo grėsmės iš rytų kaimyno.

Turbūt pagrindinis dalykas (kodėl renkasi Lietuvą – aut.) yra draugai, giminės. Iš dalies taip pat jie mano, kad mes labiau suvokiame jų bėdas, gal jiems lengviau adaptuotis čia Lietuvoje. Jie džiaugiasi, kad Lietuva taip palaiko juos, tai galbūt ir tai vienas iš dėmenų, kad Lietuva yra ta šalis, kur jie jausis patogiausiai“, – sakė D.Sarkanas.

Vyras pasakojo, kad padedant ukrainiečiams kirsti sieną dažnai tenka pabūti ne tik vairuotoju, bet ir psichologu ar klounu. Jau pasienį pasiekę karo pabėgėliai dažnai dalinasi savo emocijomis, tačiau neslepia, kad dėl karo yra labai nusivylę.

„Pyksta. Jie labai pyksta ant brolių slavų. Niekas negalėjo patikėti, jie patys nesitikėjo, o dabar yra tokia realybė ir jie tikisi, kad kada nors susitvarkys reikalai, bet greitų rezultatų nelaukia“, – pasakojo D.Sarkanas.

Paklaustas, kiek dar laiko bus tęsiama tokia pagalba, kuria jie jau užsiima kurį laiką, savanoris sakė apie laiko limitą negalvojantis, o pagalbą suteiksiantis tiek, kiek reikės.

„Čia turbūt nėra laiko limito. Kol tas konfliktas nebus uždarytas, tai tol tas poreikis bus. Prognozuojame, kad tas poreikis augs ir darbų tikrai tik daugės. Srautai, net neabejoju, ypač atsidarius humanitariniams koridoriams, tai manau, kad iki dešimties kartų gali išaugti“, – dėstė „Stiprūs kartu“ savanoris.

Svarbu atsižvelgti į paklausą

Prasidėjus kariniams veiksmams Ukrainoje susikūrė ir dar viena paramos organizacija „SOS Ukraine“. Jos įkūrėjas Dovydas Vitkauskas pasakojo, kad tokią organizaciją įkurti paskatino patirtis bei pažintys sukauptos per ilgus darbo metus pačioje Ukrainoje.

Vyras pasakojo, kad sukurtos organizacijos tikslas yra ne tik rinkti paramą ir ją perduoti, tačiau ir padėti ją rinkti efektyviai bei pagelbėti kitoms organizacijoms tokią paramą organizuoti.

„Gera valia be gebėjimų dažnai eina šuniui ant uodegos. Paklausa ir pasiūla, tie rinkos dėsniai, apie kuriuos mes dažnai kalbame, lygiai taip pat veikia ir paramoje. Aš dirbau virš 10 metų ES paramoje ir tikrai žinau, kaip ją daryti ir kaip nedaryti, turiu tam tikrą asmeninę patirtį šiuo atžvilgiu. (...)

Pernešant tą patirtį į dabartinę situaciją, aš tikrai matau daug geros valios, daug motyvacijos, daug atsidavimo iš Lietuvos žmonių ir verslo ir situacija daug kur Europoje ir vakarų pasaulyje yra panaši. Trūksta gebėjimų realizuoti tą paramą ir svarbiausia trūksta paklausos iš Ukrainos pusės“, – kalbėjo „SOS Ukraine“ vadovas.

D.Vitkauskas pastebėjo, kad nors lietuviams netrūksta motyvacijos ir noro prisidėti ne tik finansiškai, bet ir daiktais, tokia parama ne visada duoda rezultatą, kurio tikimasi.

„Mes renkame batus, rūbus, pledus, pleistrus, antibiotikus, kartais netgi mėsą ir pieną, siunčiame juos per Lenkijos sieną didžiausiuose vagonuose ir krovininiuose automobiliuose, jie ten stovi, kartais jau genda, ne visada pasiekia rezultatą. (...)

Finansinė parama šiai dienai reikalinga žymiai labiau nei ta parama natūra, kurią iš geros valios mūsų žmonės duoda. Jis yra aktualus šiandien, jis taps dar aktualesnis po savaitės ar dviejų“, – pabrėžė pašnekovas.

Ragina nepamiršti ir verslų

Ilgus metus su Ukrainos valdžios ir verslo atstovais dirbęs D.Vitkauskas pastebėjo, kad finansinė parama šiuo metu ypač reikalinga ir karą išgyvenančios šalies verslams. Anot jo, būtent pagalba jiems padės Ukrainai po karo išsaugoti savo ekonominį statusą.

„Visų pirma reikia identifikuoti Ukrainos verslo reikmes, padėti Ukrainos verslams išsaugoti kontraktus, aptarnauti klientus, kurių jie dabar dėl karo negali aptarnauti. (…)

Dėl to tikslas yra ne pasinaudoti šia krize, kad pritrauktume investicijas į Lietuvą ir ES, tikslas yra padėti išsaugoti verslo tvarumą, kontraktus, žmones galbūt perkeliant kai kuriais atvejais aktyvus arba personalą, kad mes duotume tą ekonominį stuburą, už kurio stovi šalies ir ekonominė, ir politinė galybė. (...) Jeigu mes padėsime Ukrainos verslui, mes padėsime išsaugoti tą ekonominį stuburą“, – teigė „SOS Ukraine“ vadovas.

Pašnekovas pastebėjo, kad karas yra dalykas, turintis daug inercijos. Net ir pasibaigus kariniams veiksmams, pasekmės būtų jaučiamos dar kurį laiką, todėl svarstant apie politinius sprendimus, reikia nepamišti ir ekonomikos.

„Karas yra tokia mašina, kuri turi daug inercijos, jūs ją užkuriate ir ji pati savaime eina ir jau ne jūs ją programuojat ir kontroliuojat, o ji jus. (...)

Ko gero, bet koks politinis dialogas, kuris yra sveikintinas ir jis vyksta, (...) yra puiku ir gerai, bet tikrai mažai tikėtina, kad politinis sureguliavimas įvyks artimiausiu metu, nes ta mašina jau yra užsisukusi. Net jeigu ir įvyks politinis situacijos sureguliavimas, išliks ir karinės, ir svarbiausia ekonominės pasekmės, kurios yra tiesiog tragiškos Ukrainos žmonėms ir verslui“, – kalbėjo vyras.

Nors Ukraina jau tapo kandidate įstoti į Europos Sąjunga, D.Vitkauskas sakė, kad tikėtis pagreitinto įstojimo nereikėtų. Ukraina šiuo metu yra toje pačioje pozicijoje su dar penkiomis kandidatėmis tokiomis, kaip Turkija ar Albanija. Vis dėlto, „SOS Ukraine“ vadovo nuomone, sveikintinas Lietuvos žingsnis yra priimti į ES ne šalį, o pačius ukrainiečius.

„Ką mes galime padaryti, tai priimti į ES ukrainiečius. Tą Lietuvos valdžia jau daro. Praleidęs dieną su pirmosiomis pabėgėlėmis Lietuvoje pamačiau, kaip valdžia organizavo registracijos procesus.

Besiregistruojantys ukrainiečiai gauna nacionalinę vizą vieniems metams, jeigu turi tvarkingus dokumentus. Iš esmės jie gauna visas ES piliečio teises, galbūt išskyrus teisę balsuoti. Tai yra jau labai geras politinis sprendimas, dabar tik dirbkime kartu, kad šalia politinių sprendimų, mes dar nuimtume ir biurokratinę naštą“, – ragino D.Vitkauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.