Chersone gyvenanti Ukrainos lietuvė Natalija Bimbiraitė papasakojo apie ukrainiečių gyvenimo sąlygas okupuotame mieste bei nesėkmingus Rusijos bandymus surengti butaforinį referendumą dėl promaskvietiškos „liaudies respublikos“ įkūrimo.
Nesibaigiantys gąsdinimai
Po tris dienas trukusios apsiausties Rusijos pajėgos kovo 3-ąją užėmė 290 tūkst. gyventojų turintį Juodosios jūros uostamiestį Chersoną.
Nepaisant to, vietos gyventojai toliau aktyviai priešinasi okupantams – šeštadienį į miesto gatves protestuoti išėjo tūkstančiai miesto gyventojų, o Rusijos kariai savo ruožtu į jų pusę paleido įspėjamųjų šūvių.
Chersone gyvenanti Ukrainos lietuvė Natalija Bimbiraite „Žinių radijo“ laidoje pirmadienį pasakojo, kad situacija blogėja.
„Jie daro kratas namuose, grasina žmonėms. Turime informacijos, kad vakar dingo vienas žurnalistas. Jie plėšia kaimiškose vietovėse, neleidžia „žaliojo koridoriaus“, neleidžia įvežti humanitarinės pagalbos“, – pasakojo N.Bimbiraitė.
Nors Chersono administraciniai pastatai yra užimti Rusijos karių, miestui kol kas vis dar vadovauja ukrainiečiai.
„Vakar buvo bandoma organizuoti referendumą. Buvo atvežta daug aktorių, kurie turėjo dalyvauti referendume ir juo džiaugtis. Tačiau vakare buvo sušauktas Chersono tarybos posėdis ir visi deputatai išplatinimo viešą pranešimą – išsiuntė jį tiek Ukrainos prezidentui, tiek visam pasauliui, kad Chersonas yra Ukraina ir jie niekada nesutiks, kad jis priklausytų Rusijai“, – nurodė Ukrainos lietuvė.
Šūviai nesibaigia
Vis dėlto, net ir okupuotuose miestuose šūviai bei sprogimai nesiliauja – N.Bimbiraitės teigimu, Chersone rusų kariai, bandydami gąsdinti protestuojančius gyventojus, šaudo tik į orą, tačiau kitokia situacija yra kituose rusų okupuotuose Ukrainos miestuose.
„Jie kol kas šaudo į orą – Chersone nebuvo šaudoma į žmones, tačiau kitose vietovėse buvo, taip pat buvo naudojamos dujos. Chersoniečiai, nepaisant to, išeina į gatves, tiki pergale ir parodo tai savo veiksmais.
Okupuotose miestuose žmonės yra net grobiami. Vakar vakare girdėjosi šūviai, sprogimai. Liūdniausia, kad ten, kur vyksta įvairūs susišaudymai, mes neturime ryšio, todėl nieko nežinome apie savo giminaičius“, – kalbėjo N.Bimbiraitė.
Moteris pasakojo, kad vos Rusijos kariai užėmė Chersoną, mobilusis ryšys gerokai suprastėjo. Be to, Chersone užimtas radijas, tad transliuojami tik Rusijos kanalai.
„Kai turime elektrą, turime internetą, tada galime matyti ir nacionalinę Ukrainos televiziją ir tikrąsias žinias“, – kalbėjo ji.
Jos teigimu, elektra mieste dingsta dažnai. Chersone, kur oro temperatūra dieną siekia vos du-penkis laipsnius šalčio, o naktį nukrenta net iki dešimties laipsnių šalčio, dažnai atsijungia ir šildymas.
„Komunalinės tarnybos, kai yra galimybės ir nevyksta susišaudymai, dirba aktyviai ir atstatinėja gyventojams dujas ir šildymą“, – teigė ji.
Gyvenimas pasikeitė ir kitose srityse – pavyzdžiui, eilėje prie kuro kolonėlių ukrainiečiai turi pralaukti kelias valandas, o kartais vis tiek išvažiuoja tuščiomis.
„Paprastai laukimas eilėje prie degalų trunka apie dvi valandas, kartais ir daugiau, bet šiandien, deja, degalai kolonėlėje pasibaigė ir mes išvažiavome be nieko“, – pasakojo N.Bimbiraitė.
„Kai kuriose vietose leidžia vienu metu užsipilti ne daugiau dvidešimt litrų degalų, kitose vietose – dešimt litrų“, – pridūrė ji.
Optimizmas neblėsta
Vis dėlto, N.Bimbiraitė teigė nemananti, kad Chersoną ištiks Krymo, karine jėga prijungto prie Rusijos, likimas – anot jos, gyventojų nuotaikos yra visiškai kitokios, o ir Ukrainos kariuomenė yra daug stipresnė nei 2014 metais.
„Manau, kad Rusijai nepasiseks dar ir todėl, kad šiuo metu Ukrainoje yra profesionalių karių – savanorių iš 52 šalių, kurie padeda Ukrainos kariams“, – pastebėjo ji.
N.Bimbiraitė neslepia, kad psichologinė Ukrainos gyventojų būsena yra labai sunki, tačiau stebima šalies gyventojų vienybė stiprina, įkvepia.
„Man padeda supratimas, kad mes esame savo žemėje. Ukrainiečiai yra labai taiki tauta, ji susivienijusi, susitelkusi. Būtent tikėjimas žmonėmis, Ukrainos kariuomene mane stiprina. Tai, ką matau aplink, kaip susitelkę yra žmonės, stiprina ir mane asmeniškai“, – kalbėjo N.Bimbiraitė.
Visgi, Ukrainos lietuvė pabrėžė, kad pastarųjų 19 dienų įvykiai Ukrainoje nėra tik karas – tai yra terorizmas.
„Jiems nieko nėra švento – žudomi ir taikūs gyventojai. Jie supranta, ką daro, ir tai daro sąmoningai. Ukraina parodė visam pasauliui, kaip jie kovoja už savo laisvę, už nepriklausomybę.
Svarbu, kad Europos Sąjunga suprastų, kad tai yra Rusijos armijos žingsnis link Europos, kurį svarbu sustabdyti, nes kitaip Rusija eis tolyn į Europą“, – akcentavo N.Bimbiraitė.
