Vidaus reikalų sistemoje ketvirtį amžiaus dirbantis 45-erių D.Baršauskas tapti savanoriu nusprendė ilgai nesvarstydamas.
Pareigūnas moka naudotis ginklu – turi ir tarnybinį, ir asmeninį. Jis nuolat dalyvauja šaudymo ir savigynos pratybose, nes statutiniams pareigūnams tai privaloma.
„Tačiau tokie pareigūnų mokymai rengia tiktai civilio gyvenimo atvejams – ne karo. Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, kilo mintis užsirašyti į KASP, kad žinočiau, kaip ginti tėvynę. Mano seneliai po Rusijos okupacijos ir aneksijos 1940–1941 metais ne tik turto neteko, bet ir į Sibirą buvo ištremti.
Noriu būti pasirengęs, jei priešai vėl kėsintųsi į Lietuvą“, – kalbėjo D.Baršauskas.
Pareigūno žmona Giedrė – medikė. Ji irgi svarstė tapti savanore, bet galiausiai nutarė, kad jei netikėtai prasidėtų karas, naudingiausia būtų atlikdama tiesiogines pareigas. Juolab kad ji yra chirurgė.
Sutuoktiniai ir anksčiau pasikalbėdavo apie tai, kad norėtų tapti savanoriais ar šauliais, bet atidėliojo šią mintį, nes vaikai dar buvo per maži. Dabar vaikai ūgtelėjo, grėsmės Lietuvai vis didesnės, tad D.Baršauskas galiausiai nutarė įgyvendinti seną planą. Tačiau paaiškėjo, kad ne viskas taip paprasta.
Reikalauta šūsnies išrašų
Jau prašymo priimti į savanorius pateikimo procedūra D.Baršauskui pasirodė mažų mažiausiai keista. Neužteko prašymo ir asmens dokumento – pareikalauta atnešti ir šūsnį įvairių išrašų iš duomenų bazių.
Pradedant išsilavinimą ir kvalifikaciją, teisę vairuoti transporto priemones patvirtinančiais dokumentais ir baigiant pažyma apie buvusias darbovietes ir valstybinį socialinį draudimą. Šioje pažymoje turi būti nurodyta, kokios atleidimo iš darbo priežastys per pastaruosius 5 metus.
„Reikalavimas atnešti popierėlius mane pribloškė. Daugiau kaip 20 metų esu pareigūnas ir puikiai žinau, kaip veikia valstybinės duomenų bazės, nes jomis kasdien naudojuosi.
Tarnybiniu kompiuteriu per 2 minutes galiu patikrinti visą asmens istoriją: kur ir kada dirbo, kiek uždirbo, ką nusipirko, pardavė, deklaravo, ar turi brolių ir seserų, ar įsigijo ginklą.
Moderni valstybinė įstaiga galėtų ir turėtų patikrinti visus duomenis, o ne reikalauti, kad spausdinčiau išrašus iš „Sodros“ duomenų bazės. Kažkoks akmens amžius“, – stebėjosi D.Baršauskas.
KASP teritoriniame skyriuje vyras išgirdo, kad tokia informacija yra perteklinė ir skyriui paprasčiausiai nereikia prisijungimo prie valstybinių duomenų bazių, nes būsimieji savanoriai šiuos išrašus pateikia patys.
„O kaip jie patikrina, jei aš nedraugiškos valstybės atstovas ir atnešiau bet kokį popierių? Ar čia viskas gerai?“ – klausė pareigūnas.
Be pareiškimo tapti KASP nariu, vyras turėjo pasirašyti ir sutikimą, kad būtų tikrinamas Valstybės saugumo departamento (VSD) dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
„Kaip pareigūnas aš jau turiu tą leidimą, ir net aukštesnio lygio. Man šio leidimo nebereikia ir mano asmens byloje šie duomenys yra.
Tad kam aš tą prašymą pildau? Kažkoks vaikų darželis, į kurį norėdamas patekti turi įrodyti, kad iš tiesų egzistuoji. Lietuva laikoma viena labiausiai kompiuterizuotų valstybių, o Krašto apsaugos ministerija neturi tokių duomenų! Nekalbant apie ekologiją, kai savanoriai neša šūsnis popierių“, – sakė D.Baršauskas.
Tenka laukti ilgoje eilėje
Vis dėlto bene labiausiai vilnietį nustebino žinia, kad nauji kandidatai KASP nariais taps anksčiausiai tik po metų.
„Stebint įvykius Ukrainoje ir matant, kokių priemonių ten imasi Rusija, neatmetama, kad prireiks NATO valstybių įsitraukimo. Jei prireiktų, kariuomenėms itin svarbus yra rezervas. Susidaro įspūdis, kad Lietuva neskuba to rezervo burti“, – piktinosi D.Baršauskas.
Pasak vilniečio, tuos metus, kol lauks priėmimo į KASP, jis turėtų nieko nedaryti – tik būti kandidatų sąrašuose. Nevyks jokie mokymai, mat jų surengti kol kas nėra galimybių.
„Man buvo pasakyta, kad dėl COVID-19 ribojimų pastaruosius dvejus metus iš viso nebuvo priimami ir mokomi nauji KASP nariai, todėl susidarė eilė ir priėmimas dabar trunka ilgai. Savanorių priėmimui reikia pasirengti – reikia laiko, patalpų ir kitų dalykų“, – sakė D.Baršauskas.
Stebėdamasis tokiu vangumu vyras klausė, kokios problemos pastatyti lauko palapinę, kurioje naujokai galėtų gyventi, ir rasti instruktorių, kurie galėtų juos mokyti. Tačiau išgirdo, kad reikia pinigų maitinimui.
„Jei tik tokia problema, aš pats maisto galiu nusipirkti. Noriu būti pasirengęs karui, o ne kažko laukti“, – sakė vilnietis.
Įstojo į Šaulių sąjungą
Kovo 11-ąją Vilniuje su tūkstantiniu būriu bendraminčių D.Baršauskas davė šaulio priesaiką. Šaulių sąjunga – valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones vienijanti valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija.
Tapti šauliu vilniečiui nebuvo jokių kliūčių: jis užsiregistravo, pateikė dokumentus, tapo kandidatu, o neilgai trukus – ir visateisiu sąjungos nariu.
Vyras už asmenines lėšas įsigijo šaulio uniformą, buvo prisaikdintas, o netrukus prasidės mokymai.
„Tarp visuomeninės organizacijos ir valstybinės – akivaizdūs skirtumai. Šauliu tapau greitai ir be kliūčių, o norėdamas įstoti į KASP turiu laukti“, – sakė D.Baršauskas.
Rinktinėse nėra vietų
Priėmimą į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą mūsų šalyje vykdo Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba (KPKT).
Kaip „Lietuvos rytui“ aiškino šios tarnybos atstovai, vertinant tinkamumą pareigoms, į kurias asmuo galėtų būti skiriamas, gali būti prašoma pateikti išsilavinimą ir turimą kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, o turint informaciją iš valstybinių registrų, papildomai jos pateikti nereikia.
Iškilus pagrįstų abejonių dėl kandidato pateiktų dokumentų, duomenų ir kitos informacijos tikslumo KPKT teikia paklausimus atitinkamiems subjektams. Tokiais atvejais atrankos procedūros stabdomos, kol gaunamas atsakymas.
KASP yra suskirstytos į rinktines, kurios veikia savo teritorijose. Kai kurios rinktinės įsikūrusios tankiau apgyvendintose vietovėse ir ten tarnauti norinčių asmenų skaičius yra didesnis, todėl tos rinktinės jau beveik užpildytos ir priimti naujus norinčiuosius tampa sudėtinga.
Dėl šios priežasties priėmimo procesas esą gali užtrukti, nes rinktinė nebeturi laisvų vietų priimti naujus karius.
KPKT atstovų teigimu, bazinis kario savanorio įgūdžių kursas vyko netgi per COVID-19 pandemiją pernai – organizuotas 7 kartus, šiemet – jau du.
Gretos smarkiai gausėjo
Kai vasario 24 d. Rusijos ginkluotosios pajėgos įsiveržė į Ukrainą, norinčiųjų tapti savanoriais lietuvių antplūdžio sulaukė ne tik KASP, bet ir Šaulių sąjunga. Pastaroji sulaukė per 2 tūkst. naujų prašymų tapti šauliais, o, pavyzdžiui, pernai priimta tik 380 naujų narių.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo feisbuko paskyroje pranešė, kad dėl tokio naujokų antplūdžio Šaulių sąjungai šiemet turėtų būti skirta papildomai 4 milijonai eurų prie jau skirtų 2,5 mln. eurų.
Papildomi pinigai bus skirti ekipuotei, ginklams, šaudmenims, ryšio priemonėms ir naujiems šauliams apmokyti.
Po Kovo 11-ąją duotos masinės priesaikos Šaulių sąjunga vienija apie 13 tūkst. narių.
Įstoti į šią sąjungą palyginti paprasta: reikia tik užpildyti anketą ir pateikti sveikatos, psichiatro ir priklausomybės ligų pažymą.
Šauliais negali tapti teistieji, dalyvavusieji veikloje prieš Lietuvos valstybę ir buvę KGB kadriniai darbuotojai.
„Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą išties pajutome padidėjusį lietuvių norą tapti šauliais – žmonės kreipiasi ir telefonu, ir ateina pas mus.
Drauge aptariame, kaip galėtume padėti vieni kitiems ir Lietuvai, jei iškiltų grėsmė. Tačiau žmonės nepanikuoja“, – teigė Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskritis) 2-osios rinktinės vadas, atsargos kapitonas Vytautas Žymančius.
– Kaip parengiami šauliai? – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Žymančiaus.
– Stojantysis į mūsų sąjungą turi būti neteistas, nepriekaištingos reputacijos. Jei šaulio tarnybą asmuo nori atlikti su ginklu, privalo pateikti vienokią sveikatos pažymą, jei be ginklo – kitokią.
Kaip greitai gydymo įstaigose gaunami reikiami dokumentai, taip greitai ir tampama šauliu. Tada duodama priesaika, o paskui naujokus nukreipiame į bazes pratyboms.
Šaulių tikslas – mokyti visuomenę išgyventi ekstremaliomis situacijomis ir gebėti padėti valstybinėms institucijoms. Mokome ir teorijos per užsiėmimus darbo dienos vakarais, ir praktikos per taktines pratybas savaitgaliais.
– Nuo 1990 iki 2007 metų pats buvote kariškis, o dabar esate atsargos kapitonas. Ar, jūsų manymu, šauliai įgyja tinkamą karinę parengtį?
– Jei šauliu tampa atsargos kariškis, pareigūnas, policininkas, jo parengtis ir žinios vienokios. Toks asmuo dažnai pats prisideda rengiant šaulius.
Jei šauliu tampa civilis tarnautojas, tarkime, mokymo įstaigos direktorius, jo karinis pasirengimas visai kitas.
Bet šaulius mes skirstome į sritis, kuriose jie naudingiausi. Vieni rengiasi kariauti su ginklu, kiti yra tinkamiausi, pavyzdžiui, intelektualiai veiklai. Mes nekeliame uždavinio, kad visi būtume pasirengę kaip kariai.
Bendradarbiaujame su Lietuvos kariuomene. Ji mums padeda ginklais, instruktoriais.
Ypač rengiant jaunuosius šaulius. Moksleiviai nuo 11 iki 18 metų tampa jaunaisiais šauliais. Tokių turime apie 6 tūkst.
Jie visus metus mokosi pagal savo programą, o vasarą renkasi į stovyklas, kuriose dirba daug kariuomenės instruktorių.
Taip pat bendradarbiaujame su policija, ugniagesiais, kitomis institucijomis. Pavyzdžiui, per pandemiją į mus kreipėsi medicinos įstaigos, policija, savivaldybės. Turime daug parengtų šaulių užduotims vykdyti.
– Ar iškilus pavojui šauliai būtų svari Lietuvos kariuomenės parama?
– Nesakau, kad pultume į pirmas kariaujančiųjų linijas, bet galėtume pasirūpinti logistika, kai kurių objektų apsauga.
Kasmet – tūkstantis naujų savanorių
Į Lietuvos kariuomenės rezervą patenka karo prievolininkai iki 60 metų, įgiję pagrindinį karinį parengtumą – visi asmenys, atlikę vieną tarnybos būdų kariuomenėje. Tokių yra daugiau kaip 100 tūkst. Lietuvos kariuomenėje šiuo metu tarnauja apie 22 tūkst. karių.
Kariuomenės rezervas kasmet padidėja mažiausiai 2 tūkst. karių. Į KASP kasmet įstoja apie 1 tūkst. karių.
Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su jo civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.
Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų. Jų pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu.
Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius nuo darbo per jų pratybas, mokymus ar tuomet, kai jie pašaukiami vykdyti užduočių. 3 metus KASP tarnavusiam asmeniui yra įskaitoma nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba.
KASP yra valstybės teritorinei gynybai svarbi Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalis.
