Apie tai L.Kasčiūnas kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Ragina „tęsti namų darbus“
Savaitgalį vakarų Ukrainoje su bendražygiais apsilankęs L.Kasčiūnas tvirtino, kad gintis ji tikrai pasiruošusi.
L. Kasčiūnas atsakė, kas nutiktų NATO įsitraukus į karą Ukrainoje: viskas taptų įmanoma
„Vakarų Ukraina visada yra pasiruošusi – juk ten yra Ukrainos valstybingumo tradicija, partizaninis judėjimas buvo bene stipriausias mūsų regione per Antrąjį Pasaulinį karą, tai jie visada yra pasiruošę. Pirmame posėdyje, kur dalyvavo ir jų kariai, ir savanoriai, jų vadovai, Voluinės Vladimiro miesto vadovai, paklausiau tokio klausimo, kiek žmonių yra pasiruošę ginti Volynės sritį, atsakymas buvo paprastas – visi. Bet iš tikrųjų taip ir yra.
Aš kartoju ir kartoju, kad nežinau, ar yra dar tokia tauta Europoje, kuri taip pasiryžusi ginti savo namus ir savo žemę. Tik svarbu, kad jie turėtų įrankius tai daryti“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
„Kitaip tariant, visi tai yra kariai savanoriai, kurie remia reguliarią kariuomenę, iš esmės jau beveik partizaniniai būriai iš vietinių medžiotojų, bendruomenių, kurios irgi pasiruošusios ginti savo kaimus“, – pridūrė jis.
Rusijos kariuomenė jau sudavė itin skaudžių smūgių ir vakarinei Ukrainos daliai. Okupantai neseniai įspėjo, kad bus atakuojami konvojai, kurie iš Vakarų teikia įvairią pagalbą ir ginklus Ukrainai. Paklaustas, kiek tai gali keisti situaciją ir nuotaikas, L.Kasčiūnas svarstė, jog tai yra dar vienas Rusijos bandymas parodyti, ką ji gali.
„Vakarų ukrainiečiai savo stipriausias pajėgas yra išsiuntę arba ruošiasi išsiųsti į rytus, padėti Kijyvui, kitose erdvėse, tas jau yra daroma. Kalbant apie smūgį poligonui netoli Lenkijos, aš tikrai vertinčiau dieną prieš pasirodžiusią informaciją apie tai, kad bus traukiamos logistinės grandinės, bandoma sutraukyti tiekimą.
Kalbant žalos požiūriu, tragedija yra žmonių žūtis, tikrai daug Ukrainos žmonių ir karių žuvo, daug jų yra sužeista, bet logistine prasme arba tiek, kiek pajėgumų ten buvo sutelkta, kažkokios didelės žalos šia prasme nebuvo padaryta.
Čia buvo bandymas parodyti, ką mes galime – jeigu jūs toliau tieksite, tai mes ir toliau tą darysime. Tai čia labai svarbu suvokti, kad tai yra bandymas įbauginti, bet esu tikras, kad Vakarai, Lenkija tęs savo politiką, savo logistines grandines į Ukrainą, jos gylį, kad Kijyvą, Charkovą ir kitus regionus ginantiems ukrainiečiams parama nueitų“, – pažymėjo Seimo NSGK pirmininkas.
Pasak jo, „reikia tęsti namų darbus“, ir negalvoti, kad šitaip rusai gali visus įbauginti.
L.Kasčiūnas pažymėjo, kad taip pat reikalingas sprendimas būtų vakarinę Ukrainos dalį paskelbti neskraidymo zona.
„Ir kad už tokius bombardavimus arba humanitarinių koridorių, kas, neatmeskime, irgi gali būti bombarduojama, Rusija būtų atsakinga, ir už tai NATO šituos dalykus kontroliuotų. Kol kas sprendimai nėra padaryti, bet kažkada nesitikėjome, kad iš SWIFT atjungsime Rusiją, kažkada netikėjome, kad galime tiekti rimtą karinę paramą Ukrainai, galbūt ateis laikas, kai NATO priims sprendimą ir dėl bent jau dalinės neskraidymo zonos arba dar rimtesnės priešraketinės ginkluotės ukrainiečiams“, – kalbėjo parlamentaras.
Kokiu atveju NATO turėtų įsikišti į konfliktą?
Jo teigimu, į tokius Rusijos veiksmus reikia atsakyti „stipresne valia“, jokiu būdu neišsigąsti ir kalbėti ta kalba, kurią Rusija ir supranta.
„Neišsigąsti, neatsitraukti, o kaip tik padaryti žingsnį į priekį, nes tik tokią kalbą Rusijos Federacija supranta“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas kalbėjo, kad priartėjusi prie NATO sienos V.Putino Rusija „tampo nervus“, tačiau peržengusi raudonas linijas sulauktų griežčiausio atsako.
„Jie priartėja tiek, kad pajustų, kaip NATO elgsis toliau, bet neperžengia ribos. 25 kilometrai iki Lenkijos sienos nedaug, bet tai nėra Lenkijos teritorija. Jei būtų suduotas smūgis Lenkijos teritorijoje esančiam kokiam nors tranzitiniam mazgui, tada jau viskas – reiškia, kad arba NATO įsitraukia, arba ne. Čia jau tarpinių variantų būti negalėtų. <...> Tada jau tie sprendimai, apie kuriuos mes kalbame, jau būtų visiška realybė, ir jau matytume visai kitokius NATO veiksmus“, – svarstė jis.
„Man viena labai rimta NATO diplomatė, dirbanti NATO 4 dešimtmečius, yra pasakiusi, kad matė keletą sovietinės Rusijos ir dabartinės Rusijos vadovų – visi jie turėjo imperialistinių ambicijų, bet nei vienas iš jų neperžengė 5-ojo straipsnio, nes žino, kad tai yra visai kita saugumo lyga. Tai manau, kad šitaip reikėtų matyti šitą situaciją“, – teigė L.Kasčiūnas.
Susiję straipsniai
Paklaustas apie dabartines ukrainiečių nuotaikas jis patikino, kad jų valia priešintis tik stiprėja.
„Jeigu Putinui tai yra iš esmės operacija, tai ukrainiečiams tai yra naujas tėvynės karas. Tai reiškia, kad priešinsis visi. Bet jie irgi puikiai žino, kad jie priešinsis patys savarankiškai.
Jie sako: uždarykite dangų, tada priešinsimės ilgiau, gal net laimėsime. Jei dangaus negalite uždaryti, duokite daugiau ginklų, kuriais mes patys tą dangų uždarysime. Tokie normalūs, motyvuoti reikalavimai. <...> Mes galėtume daryti daugiau. Dažnai dabar kalbame ir sakome, ko mes nedarysime. Geriau pasakykime, ką mes darysime daugiau dėl Ukrainos gebėjimo gintis prieš šitą stepių vilkolakį“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.





