„Jūs žinote, kad mes su Lenkijos prezidentu A.Duda paskutiniai lankėmės dar prieš karą, likus kelioms valandoms iki karo pradžios. Aš tikrai matau prasmę tokių vizitų ir tikrai manau, kad reikėtų planuoti tokius vizitus kartu su kitų valstybių prezidentais ir esu pasirengęs tai padaryti“, – paklaustas, ar ketina vykti į Ukrainą, atsakė G.Nausėda.
Tiesa, šalies vadovas pažymėjo, kad palaikymas Ukrainai svarbus ne tik esant šalies viduje, bet ir telkiant paramą išorėje.
G. Nausėda JEF susitikime aptarė sankcijas Rusijai: sieks, kad jos būtų skaudžios visai visuomenei
„Bet lygiai taip pat suprantu, kad be palaikomųjų vizitų labai svarbūs ir renginiai, kuriuose yra telkiama pagalba Ukrainai. Šiandien mes matome didelę prasmę telkiant viešąją nuomonę, politikų valią Vakaruose. Tai mums sekasi daryti, tikrai nepabijosiu šito žodžio, gana gerai, ir turbūt geriausias to vertinimas yra tas, kuris ateina iš pačios Ukrainos.
Šiandien Ukraina dėkoja Lietuvojai už tai, kad Lietuva jos nepaliko nelaimės valandą ir Lietuva daro viską, kas yra jos galioje, kad Ukrainos balsas tarptautinėje bendruomenėje skambėtų tvirtai. Svarbiausia, kad jis veiktų žmones ir keistų tam tikrus mąstymo įpročius, kuriuos jie turėjo anksčiau“, – sakė prezidentas.
Pasak G.Nausėdos, Ukrainoje vykstantys karo žiaurumai atveria akis ir net ir tiems, kurie anksčiau nenorėjo matyti realybės.
„Ko gero, patys faktai, įvykiai, karo baisumai šiandien atveria akis beveik visiems. Žinoma, tiems, kurie nenori tų akių atverti, neįmanoma jų atverti. Visiems sąžiningiems, doriems žmonėms tai atveria akis ir tai yra geriausia garantija, kad mes suteiksime būtiną paramą Ukrainai.
Ir, kita vertus, pasmerksime ne tik žodžiais, bet ir realiais darbais Rusiją, izoliuosime ją tam, kad ji turėtų laiko ir galimybę apgalvoti, ką ji padarė, kur ji apsiskaičiavo ir kas jos laukia ateityje“, – tvirtino šalies vadovas.
Bombarduojamame Kijeve antradienį apsilankė Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai, kurie susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Primename, kad antradienį Ukrainoje, Lvove, lankėsi ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Dėl kandidatės ES statuso reikia įveikti „skepticizmo likučius“
Prezidentas kartu nurodė, kad Ukrainai galėtų būti suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusas, tačiau reikia įveikti likusius „skepticizmo likučius“.
„Kandidatės statusas Ukrainai galėtų būti suteiktas ir aš manau, kad mes tikrai galėtume rasti tokį sutarimą, bet reikia įveikti dar likusius skepticizmo likučius ES. Mes tikrai neduosime ramybės ir prie šito klausimo toliau grįšime“, – patikino jis.
Šalies vadovas pažymėjo esantis nusiteikęs optimistiškai dėl kandidatės statuso į ES Ukrainai ir tą optimizmą palaiko „nesenos istorijos paralelės“, kai Vokietija nusprendė tiekti ginkluotę Kijevui.
„Aš pats buvau liudininkas, kai Berlyne griuvo Berlyno siena – netiesiogine žodžio prasme, mąstymo siena.
Šeštadienį nuvykau į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu, tomis pačiomis dienomis buvo pereita nuo nepardavimo, netiekimo politikos prie ginklų tiekimo politikos“, – sakė G.Nausėda, kalbėdamas apie Vokietijos sprendimą atsisakyti ilgametės politikos netiekti ginklų į konfliktų zonas ir perduoti Ukrainai karinę paramą.
„Ir tai įvyko ne per 2-3 savaites ar mėnesius, tai vyko tiesiog valandų bėgyje.
Šiandien mes gyvename pasaulyje, kai vakarykščiai principai ir suvokimai – kadangi už lango turime tikrą pavasarį – kaip sniegas tirpsta ir aš manau, kad ir šis klausimas taip pat galėtų būti tokios Berlyno sienos arba sniego tirpimo pavyzdžiu ir mes su ukrainiečiais galėtume pasidžiaugti, kad nusiuntėme dar stipresnį signalą dėl jos perspektyvų ES“, – kalbėjo jis.
Pasak prezidento, Ukrainai durys į ES yra atveriamos – Europos Komisija (EK) įpareigota pateikti savo nuomonę dėl šalies narystės ES. Tai sutarta neformaliame Bendrijos lyderių susitikime Versalio mieste, Prancūzijoje.
„Turiu jums pasakyti, kad šįkart turbūt Lietuva buvo tas blogasis vaikinas, kuris pratęsė diskusijas bent porai valandų vien dėl to, kad tekste būtų įtvirtinta nuostata dėl mūsų paramos Ukrainai jos eurointegraciniame kelyje“, – sakė G.Nausėda.
„Šlifavome formuluotes, ieškojome galimybių susitarti skirtingoms pusėms ir tokią galimybę suradome – manome, kad pasiuntėme tinkamą signalą pačiai Ukrainai, kuriai toks signalas šiandien yra nepaprastai svarbus“, – pridūrė jis.
Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė oficialų prašymą ES priimti jo šalį į Bendriją, šiuo metu turinčią 27 nares.
Kovo pradžioje Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Slovakijos prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.
NATO misija Ukrainoje galėtų užtikrinti humanitarinius koridorius
Prezidentas pabrėžė, kad Lenkijos siūlymas suburti ginkluotą NATO taikos palaikymo Ukrainoje misiją galėtų būti svarstomas norint užtikrinti humanitarinius koridorius, kadangi dėl Rusijos veiksmų to negalima padaryti įprastais būdais.
Kalbėdamas apie Varšuvos siūlymą sukurti „ginkluotųjų pajėgų saugomą“ NATO taikos misiją Ukrainai padėti, G.Nausėda teigė, kad „šiandien mes turime būti atviri visiems pasiūlymams, kokie iš pirmo žvilgsnio sunkiai įgyvendinami jie beatrodytų“.
„Juo labiau, kad mes matome, jog humanitarinio koridoriaus klausimas yra sunkiai sprendžiamas. Galime mes, aišku, kalbėti ir apie žydruosius šalmus ir apie kitus dalykus, bet vis dėlto turime pripažinti, kad čia kalbame apie mandatą, įgaliojimus, apie pasiryžimą užtikrinti humanitarinių koridorių egzistavimą“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
„Jeigu tai nėra įmanoma atlikti tradicinėmis formomis, galime kalbėti ir apie netradicines formas, nes šiandien susiduriame su humanitarine katastrofa dėl vienos iš pusių nepasirengimo, arba nenoro, arba net atviro tyčiojimosi iš žmonių, suvokiant, kad jų padėtis tokiuose miestuose kaip Mariupolis yra tragiška“, – pridūrė šalies vadovas.
Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis antradienį viešėdamas Kijeve paragino NATO ar dar didesniu tarptautiniu formatu sukurti taikos misiją Ukrainai padėti, pabrėždamas, kad tai „negali būti neginkluota misija“.
J.Kaczynskio teigimu, tokia misija teiktų humanitarinę pagalbą, siektų taikos, bet kartu ir būtų saugoma ginkluotųjų pajėgų.