„Tikrai negalėčiau pasakyti, kad yra patenkinamas, nes matome augančius skaičius, dėl to norime ir kompensuoti tiems, kurie jau yra priėmę sprendimą priimti ir kurie tik svarsto galimybę registruoti savo turtą. Aišku, norisi, kad tas turtas, kurį žmonės siūlo, būtų priimtinas ir prieinamas, bet vėlgi patys karo pabėgėliai gali tas aplinkybes įvertinti, kokiose jie atsiduria, ir tikrai bandytume spręsti“, – penktadienį žurnalistams spaudos konferencijoje teigė M. Navickienė.
„Kol kas tokių problemų gal iki mūsų nebuvo atėję, kad būtų dideli nusiskundimai dėl tos vietos, kur priima, žmonės jaučiasi dėkingi. Bet plėtros apgyvendinimo vietų mums tikrai reikia ir reikės kuo daugiau“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, yra galvojama ir apie ilgalaikę perspektyvą, kur, kokiose vietose konkrečiai karo pabėgėlius iš Ukrainos apgyvendinti, kad žmonės turėtų ne tik stogą virš galvos, tačiau ir darbą, susisiekimą su mokyklomis, darželiais.
M. Navickienė, paklausta, ar ketinama ukrainiečių apgyvendinimui panaudoti modulinius namelius, kur anksčiau buvo apgyvendinti neteisėti migrantai, teigia, kad tai būtų kraštutinė priemonė.
„Visada galima tą turtą panaudoti, bet tai turėtų būti kraštutinė priemonė, jeigu srautai yra tokie, kai jau reikia ieškoti didelių apgyvendinimo vietų. Kol nereikia tokiu būdu segreguoti žmones į vieną vietą, kur tikrai yra mažiau galimybių integruotis į darbo rinką, yra ne tas kelias, kuriuo norėtume eiti“, – sakė ministrė.
„Aišku, jeigu tų žmonių bus daug, tai bus reikalingos ir šios apgyvendinimo vietos, gal ir mokyklų salės, negalime šiandieną prognozuoti. Bet su tokiu srautu, koks yra dabar, turime daryti viską, kad tie žmonės būtų išskirstyti po tas vietas, kur jie gali įsitvirtinti ir gauti darbo vietą“, – pažymėjo ji.
Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje jau yra daugiau nei 20 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, o skaičiai per dieną siekia gerokai daugiau nei 2 tūkst. atvykstančių žmonių.
