V. Putino planą beprotybe vadinantis buvęs Lietuvos kariuomenės vadas: „Ukraina ženkliai laimi prieš Rusiją“ Paaiškino, ko reikėtų tikėtis dabar

„Turiu atsiprašyti, kad buvau tarp tų, kur sakė, kad karo galimybė yra arti nulio, bet turėjau argumentus. Viskas, ką sakiau, kodėl nebus karo, jau įvyko. Bet karas vyksta“, – specialioje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje kalbėjo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus.

 V.Tutkus atviras – buvo įsitikinęs, kad V.Putinas nepradės karo, nes puolimą laikė beprotybe.<br> lrytas.lt montažas.
 V.Tutkus atviras – buvo įsitikinęs, kad V.Putinas nepradės karo, nes puolimą laikė beprotybe.<br> lrytas.lt montažas.
Generolas Valdas Tutkus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Generolas Valdas Tutkus.<br>V.Skaraičio nuotr.
 V.Putinas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 V.Putinas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mariupolis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Mariupolis.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Generolas Valdas Tutkus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Generolas Valdas Tutkus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Mar 20, 2022, 8:38 PM, atnaujinta Mar 21, 2022, 7:27 AM

Jis pabrėžė, kad dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą kalbėjo, kad karas negali įvykti, nes įgyvendinti staigią „blitzkrieg“ ataką neįmanoma, o Rusija susidurtų su dideliu pasipriešinimu bei patirtų daug aukų.

2004-2009 metais šalies kariuomenei vadovavęs generolas sako atvirai – Vladimiras Putinas ryžosi „beprotybei“, todėl dabar matome, kad karą laimi Ukraina, o ne greito rezultato norėjusi Rusija.

„Nereikia būti kariškiu, kad suprastume, jog Rusijos puolimas Ukrainoje užspringo, – sakė V.Tutkus. – Diktatorius V.Putinas aiškiai įvardijo tikslus – Ukrainos demilitarizavimas, denacifikavimas. Kitaip sakant – teritorijos užėmimas, teisėtos valdžios nuvertimas, savo valdžios pastatymas ir pilna valstybės kontrolė. Dabar iš faktų matome, kad ne šiek tiek nesigavo, bet nesigavo visai. Rusijos kariuomenė įklimpo.“

„Atrodo, kad Rusijos valdžia neturi galutinio tikslo“

JAV karo analizės institutas, vertindamas situaciją, skelbė, kad karas pamažu žengia į pato situaciją. BBC skelbė, kad jau fiksuojami besikeičiantys rusų manevrai. V.Tutkus įsitikinęs – rusai turi pripažinti faktą, kad neįvykdė pirmojo plano, tačiau šioje vietoje kyla rimtų klausimų.

Pasak jo, pranešimai iš Chersono leidžia manyti, kad Rusija ir ten neturi kontrolės.

„Nė vienas miestas nėra paimtas. Rusijos kariuomenės daliniai ir patys kariai yra stipriai demoralizuoti ir kas baisiausia kariui kare – nėra sėkmės. Jie neturi, ką savo kariams papasakoti apie didvyriškas pergales, – specialioje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje karui Ukrainoje aptarti kalbėjo V.Tutkus. – Atitinkamai turėtų keistis pagrindinis tikslas, bet panašu, kad jis dar nesikeičia. Man susidaro įspūdis, kad Rusijos valdžia šiandieną neturi galutinio tikslo. Nėra suformavę, nes girdime tas dvi pagrindines frazes ir tikslus, kurios neįgyvendintos ir neįgyvendins.“

Kokių veiksmų gali imtis Rusija? Pasak V.Tutkaus, greičiausias toks baisiai skambantis variantas: „Tautos ir kariuomenės alinimas bei naikinimas. Moralinis žlugdymas. Mariupolyje, Nikolajave, Kijevo prieigose matome masinius visų karo dėsnių pažeidimus – vyksta tautos genocidas ir miestų griovimas. Kitaip pasakyti negalėčiau.“

Rusija žūtbūt siekia bet kokios pergalės

Karo analitikai labai atidžiai įvykius visoje Ukrainoje, tačiau itin didelis dėmesys skiriamas ir Mariupoliui. Uostamiestis sulaukia kone nuožmiausių atakų – čia nuo rusų bombų žūsta ir civiliai, nepaisoma jokių ženklų dėl neginkluotų piliečių, o šeštadienį pranešta apie rusų grobiamus ir į Rusiją per prievartą vežamus žmones.

Rusija tarsi bando nuo žemės paviršiaus nušluoti miestą, kurį užėmusi sujungtų nuo 2014 metų okupuotus Donecką ir Krymą, tačiau palaužti gynėjų iki šiol nepavyksta.

„Šiandieną vyksta mūšiai Mariupolio centre, bet miestas – Ukrainos rankose. Rusija per 25 dienas miesto taip ir nepaėmė. Būtų įdomu žinoti Rusijos aukų skaičių Mariupolyje. Nuspėti sunku, bet jis – didelis, nes miestas lieka Ukrainos kontrolėje“, – sakė V.Tutkus.

Rusijos veiksmai Mariupolyje rodo, kad agresoriai pasiryžę patirti dar daugiau nuostolių, bet pergalės trokšta žūtbūt.

„Nereikia būti kariškiu, kad suprastume, jog Rusijos puolimas Ukrainoje užspringo. Jie sustojo ir pasistūmėjimo į priekį nėra. Dabar rusams labai svarbu kariams parodyti kažkokią pergalę. Pats esu kariavęs, tad puikiai žinau, kad morališkai mūšio lauke supratimas, kad tu sėkmingas – labai svarbu. Kario moralė šiandieną yra toli gražu ne paskutinėje vietoje“, – sakė V.Tutkus.

Daug informacijos apie Mariupolio gynėjų situaciją nėra, tačiau šiuo metu neabejojama – miestui būtina atsargų grandinė, kurią rusai būtent ir siekia visiškai užkirsti. Pasak V.Tutkaus, kelių iki Mariupolio yra.

„Yra galimybių pristatyti ginklų ir į Mariupolį, bet tai kainuos resursų ir gyvybių. Vienas variantas – koridoriaus pramušimas. Kitas – desantiniai veiksmai, aviacijos panaudojimas. Kiek žinau, ginklų paskirstymas Ukrainoje yra gana sėkmingas. Kas ateina, sandėliuose neguli. Žinoma, jeigu vieta visiškai užblokuota, tai padaryti sunku, bet tokie jau karo dėsniai. Tada turi būti planuojamos operacijos. O svarbiausia kariškiams suformuoti užduotį, o jie tikrai suras kelią, kaip jį įvykdyti“, – kalbėjo V.Tutkus.

Ženkli Ukrainos persvara

Ukraina ženkliai laimi prieš Rusiją. Teritorijos dalis užimta, bet ne globalinė. Miestai – apginti ir saugomi. Ukraina tikrai turi didelių nuostolių – žūsta daug karių, civilių, bet karą laimi Ukraina“, – pabrėžė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.

Pasak jo, Rusija jau turi užmiršti greitą karą, kurį buvo suplanavusi. Pasak V.Tutkaus, karas užsitęs, o čia Rusija yra vienišesnė nei Ukraina.

Pasaulio paramą, pasak jo, gerai atskleidžia ir Ukrainos taiklūs smūgiai į labai aukšto rango Rusijos karininkus.

„Karas reikalauja didelių resursų, o už Rusijos stovi tik Rusija su savo ekonomika, o už Ukrainos – visa Europa ir NATO. Ukraina gauna ginkluotės, paramos, logistinės paramos ir žvalgybos. Ukraina gauna labai aukštos kokybės žvalgybą, kurios neturi rusai. Su tuo siečiau Rusijos generolų žūtis, nes aiškiai žinomos pagrindinės vadavietės“, – sakė V.Tutkus.

Neturi pajėgumų pulti Kijevą?

Sekmadienio vakarą Kijevo meras Vitalijus Kličko paskelbė, kad Rusija surengė ataką prieš sostinę, tačiau tokia žinia – pakankamai reta pastarųjų dienų įvykių fone. Rusija jau kurį laiką iš toliau stebi Kijevą, kur yra įsikūręs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su savo štabu, o ekspertai įspėja – pastebėta, kad regione rusai kasa apkasus.

Tai gali reikšti, kad Rusija ruošiasi ilgai Kijevo apgulčiai.

Pasak V.Tutkaus, Rusija paprasčiausiai negali atakuoti Kijevo, nes nėra tam pasiruošusi, o tai byloja ir nesėkmės kituose didesniuose miestuose.

„Puolančios kariuomenės privalumai mieste krenta arčiau nulio. Tie patys tankai, haubicos jau nepadaro nieko. Puolantys karys, bėgantis gatvėje, kai iš langų šaudo į visas puses, atsiduria kryžminėje ugnyje. Ten lengvai pro langus mėtomos granatos ir Molotovo kokteiliai, – sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas. – Karine prasme miesto gynyba – dėkingas dalykas. Berlyno operacijoje Tarybinė kariuomenė, jeigu neklystu, prarado apie 60-100 tūkstančių karių. O Kijevas pagal dydį labai atitinka to laiko Berlyną. Matomai Rusija nėra pasiruošusi imti Kijevo.“

Šioje situacijoje daug lems ir V.Putino užmojai – Rusijos vadovas gali priimti sprendimą, kurio, pasak V.Tutkaus, sveiko proto žmonės nepriimtų.

Rusija neturi pajėgų Kijevo puolimui ir neturės. Jie neturi iš kur paimti pajėgas ir pradėti Kijevo šturmą. Yra vienas variantas – šlavimas kvartalais. Ar drįs? Protingas taip nedarytų, bet diktatorius gali bet ką“, – sakė V.Tutkus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.