Greitos Rusijos karo Ukrainoje pabaigos nemato: „Mes sėdime ant parako statinės“ V. Putinui reikia pergalės

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik 4 savaites. Kasdien nuo karo siaubo iš savo šalies bėga ukrainiečiai, o viso pasaulio žmonės laukia derybų progreso. Ar pakankamai rūpinamės karo pabėgėliais ir ar jau galime laukti karo pabaigos „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė ir „Verslo žinių“ žurnalistas Stasys Gudavičius.

Vladimiras Putinas.<br>Scanpix/ZP nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>Scanpix/ZP nuotr.
Ukraina<br>M.Kulbio nuotr.
Ukraina<br>M.Kulbio nuotr.
Rima Urbonaitė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rima Urbonaitė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 22, 2022, 8:27 PM

Skiriama parama tik simbolinis dalykas

Pirmadienį socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pranešė, kad Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms per mėnesį bus mokama 150 eurų kompensacija už pirmą priimtą ukrainietį, po 50 eurų – už kiekvieną papildomą asmenį. Vis dėlto Rima Urbonaitė sakė, kad tokia parama yra tik simbolinė.

„Aš vėlgi žiūrėčiau į tai labiau kaip į simbolinį dalyką, kad tai yra simboliškas noras prisidėti, pasakyti, kad mes taip pat čia esame, apie tai galvojame. Nes jeigu pažiūrime į sumą, tai 150 eurų ir tik nuo antro mėnesio, puikiai suprantame, kad tai nėra kažkokia suma, kuri visiškai gelbėja.

Taip, tai yra ir galimybė nupirkti papildomai maisto, bet už tokią sumą tai, tarkime, Vilniuje nei būstą išsinuomosi, nei dar ką nors. Tai aš į tai žiūrėčiau kaip į tam tikrą prisidėjimą kartu prie to pilietiškumo, kuris jau vyksta, bet tai tikrai nėra tos sumos, kurios būtų labai reikšmingos“, – „Įvykių ir komentarų“ laidoje sakė politologė.

R.Urbonaitė pastebėjo, kad skiriama parama ukrainiečius priimančioms šeimoms netgi nepadengia minimalaus poreikių ir prekių krepšelio, kurio suma šiuo metu siekia apie 270 eurų.

Vyriausybei patvirtinus tokį paramos būdą, viešojoje erdvėje netruko pasklisti pasipiktinimas dėl to, kaip skirtingai yra rūpinamasi karo pabėgėliais ir nelegaliai Baltarusijos-Lietuvos sieną kirtusiais migrantais. Stasys Gudavičius sakė, kad tokių dalykų lyginti apskritai negalima, nes situacijos yra visiškai skirtingos.

„Tai visiškai skirtingos dvi istorijos. Pirmiausia, į ką mes turime atkreipti dėmesį, kad turime kitokią struktūrą pabėgėlių. Šiuo atveju iš Ukrainos tai yra daugiausiai moterys, vaikai, senyvo amžiaus žmonės, bet ne vyrai. Čia yra jauni vyrai, kurie ateina į niekur, ateina ilgam ir, greičiausiai, su visam.

O reikia tikėtis, kad Ukrainos pabėgėlių atveju jie sugrįžtų atgal, kai gyvenimas toje šalyje atsistotų ant kojų. Kitaip tariant, jie pas mus apsistoja laikinai. Į tai turbūt ir yra nukreiptas tas dėmesys ir ta suma, apie kurią ministrė paskelbė“, – dėstė žurnalistas.

Net ir po patvirtintos paramos priemonės prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė teigė, kad atėmus pilietinių iniciatyvų dėka suteikiamą pagalbą, iš valstybės paramos beveik nelieka. S.Gudavičius vis dėlto išreiškė kitokią nuomonę.

„Nepamirškime, kad galimybių čia atvykusiems ukrainiečiams yra ir daugiau. Jiems yra ir nemokamas transportas, ir tam tikros galimybės gauti socialines pašalpas, galų gale įsidarbinti. Tai irgi yra pajamų šaltinis, kuris užtikrins tam tikrą gyvenimo lygį šioje, deja, šiek tiek brangstančioje šalyje.

Mes jau turime turbūt 23 tūkst. pabėgėlių ir greičiausiai jų dar daugės. Tai yra jau 1 proc. visų Lietuvos gyventojų, o tai yra labai daug. Net ir tas 1 proc. jau yra iššūkis tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva“, – kalbėjo jis.

Greitos karo pabaigos nesitiki

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Aleksejus Arestovičius sakė, kad frontas šiuo metu yra užšalęs, nes nei vienai, nei kitai pusei neužtenka jėgų situaciją palenkti į savo pusę. Vis dėlto Rima Urbonaitė sakė, kad Rusijos nusileidimo tikėtis čia negalima, nes jiems bet kokia kaina reikės pergalės.

„V.Putinui reikia pergalės. (...) Jei jis namuose jos neparneš, net ir su tokiomis propagandos mašinomis kaip dabar, labai dirbtinai tą pergalę sukonstruoti gali būti nelengva. Kur jis dabar projektuoja tą pergalę, yra labai sunku pasakyti.

Gali būti tas vadinamasis rytinis flangas, Donbaso regionas iki Krymo, gali būti šitas variantas. Ar to pakaks, kaip jie tai pateiks, kaip jie visa tai supakuos Rusijos gyventojams, sunku pasakyti“, – kalbėjo politologė.

Kol kas tarp Rusijos ir Ukrainos vykusios derybos didesnių pokyčių taip pat neatnešė, o MRU lektorė sakė, kad greitu metu lengvo sprendimo tikėtis taip pat neturėtume.

„Aš kol kas lengvo kažkokio sprendimo arba lengvų derybų tikrai niekaip nematau. Kuris čia bus scenarijus, ar ilgesnis, ar trumpesnis, aš nesiimsiu spekuliuoti, bet kuriuo atveju turėsime labai ilgą konfliktą.

Netgi jeigu dabar pavyktų kažkokią pauzę išgauti, tai ramybės mums dėl to atsirastų vos daugiau. Net jei ir grynasis karas pereitų į konflikto fazę be tiesioginių karinių veiksmų, tai reikštų, kad mes sėdime ant parako statinės“, – kalbėjo R.Urbonaitė.

Kad derybos lengvai karo veiksmų neužbaigs, pritarė ir „Verslo žinių“ žurnalistas.

„Jau dabar yra klampu ir bus sunku. Akivaizdu viena, kad ir kokie pasiekimai, susitarimai būtų per derybas, Rusijos elgsenos nepakeisime taip greitai, kaip mums norėtųsi ir todėl tas agresyvus rusenimas iš Rusijos pusės gali išlikti labai ilgam.

Net ir V.Putino pašalinimas iš tos pozicijos, kurią jis dabar užima, deja, gali taip greitai nepakeisti rusų charakterio, Rusijos istorinės esmės“, – pastebėjo S.Gudavičius.

Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios nerimas dėl karo grėsmės jaučiamas ir visoje Lietuvoje. R.Urbonaitė sakė, kad nors ir nesame visiškai atsipalaidavę, tačiau tam tikri veiksmai tikrai galėtų įnešti daugiau ramybės.

„Nepasakyčiau, kad esame visiškai atsipalaidavę dėl to, kad matome didėjantį biudžetą ir gynybai, kuris yra padidintas praeitos savaitės Seimo sprendimais, matome iniciatyvas didinti biudžetą gynybai dar stipriau nuo kitų metų. (...)

Ko tikrai galbūt trūksta ir į ką aš atkreipčiau dėmesį, tai ilgamečio visuomenės apskritai ruošimosi ekstremalioms situacijoms. Kad būtų žmonės tiesiog suvokiantys, kokios yra minimalios taisyklės, kuo turi būti pasirūpinęs. (...)

Civilinė sauga tikrai galėtų būti stiprinama. Tikrai nereikia galvoti, kad kalbėjimas apie tai savaime sukels kažkokią paniką, tuo labiau, kad jau buvo pakankamai laiko, kai tai reikėjo daryti“, – dėstė politologė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.