Ministrė pirmininkė pažymi, kad taip projekto neleidžiama net pateikti, o valdantieji savo ruožtu nesiūlė iš darbotvarkės braukti „tų pilnų rankovių įvairių lengvatų, išmokų lietaus, kurį įtraukė mūsų kolegos iš kitų frakcijų“.
„Kas jau kas, o Seimo darbotvarkė sudaroma demokratiniu principu, tai yra visos frakcijos turi teisę teikti savo siūlymus, ir jeigu niekas nesiūlo išbraukti iš Seimo darbotvarkės tų pilnų rankovių įvairių lengvatų, išmokų lietaus, kurį įtraukė mūsų kolegos iš kitų frakcijų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
„Man atrodo, kad kolegos turėtų gerbti kitų frakcijų teisę siūlyti klausimus darbotvarkei“, – pridūrė ji.
Premjerė pažymėjo, kad sprendimas dėl darbotvarkės nėra sprendimas dėl paties projekto, kuris dar nė neregistruotas.
„Kai kurie mūsų kolegos, labai dažnai kalbantys apie demokratiją ir demokratijos stygių, šiuo atveju bando demonstruoti būtent tai, kad patys negerbia Seimo kaip demokratinės institucijos, ir tiek“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl pavasario sesijos darbų plano. Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė siūlo iš pavasario darbų programos išbraukti Partnerystės įstatymo projektą.
Šį klausimą Seimas planavo spręsti rytiniame posėdyje, tačiau Lietuvos regionų frakcijos siūlymu buvo pritarta daryti pertrauką iki vakarinio posėdžio. Opozicinės frakcijos teikimu padaryti pertraukai reikia mažiau balsų.
Pasak A. Širinskienės, partnerystės įteisinimas skaldo visuomenę, o karo Ukrainoje metu reikia būti vieningiems ir vengti priešinančių iniciatyvų.
„Tie argumentai (išbraukti) susiję su politine ir geopolitine situacija, kurią turime, karo laikotarpis, kur tikrai valstybėje reikalinga išskirtinė vienybė ir nesiskaldymas. Kaip žinia, Partnerytės įstatymas ir panašūs projektai visuomenę tikrai skaldo ir priešina tarpusavyje, nesinori bereikalingų įtampų, kai mes turime siekti vienybės“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Širinskienė.
Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen komentuodama šį siūlymą pažymi, kad „požiūris į žmogaus teises yra viena iš tų sričių, kuri mus, Lietuvą, daro pilnaverte vakarietiškų demokratijų šalių šeimos nare“.
Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžianti partnerystė. Iniciatoriai žadėjo teikti naują patobulintą projektą.
Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
