Vasario 24-ąją Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukėlė tikrą šoką visam demokratiškam pasauliui.
Europos Parlamentas (EP) politiškai šią situaciją įvertino kovo 1-ąją priimdamas rezoliuciją, kurioje pasmerkė V.Putino agresiją ir pareiškė poziciją dėl suteikimo Ukrainai kandidato statuso siekiant narystės ES.
Už rezoliuciją balsavo absoliuti dauguma Europos Parlamento narių – iš 700 europarlamentarų susilaikė vos trys dešimtys, o balsuojant išsitrynė visos ribos tarp dešiniosios ir kairiosios pakraipos politikų.
„Privačiuose pokalbiuose Vakarų Europos šalių atstovai pripažįsta klydę ir neįvertinę režimo grėsmės, apie kurią kalbėjome po Gruzijos karo bei Krymo okupacijos“, – kalbėjo A.Kubilius.
Apklausa atskleidė pokyčius
Neįtikėtina, tačiau pradėdamas karą Ukrainoje V.Putinas suvienijo visas Europos demokratijas ir tai labai aiškiai juntama.
Europarlamentaras A.Kubilius pripažino netikėjęs, kad V.Putinas gali pradėti karą. Jeigu žmogus turi bent kiek nors racionalumo, jis negali žengti tokio žingsnio.
„Paaiškėjo, kad šiam žmogui nebeliko racionalumo ir jis padarė didelę asmeninę klaidą, kuri virto tarptautiniu nusikaltimu“, – kalbėjo A.Kubilius.
Vis dėlto Ukrainoje prasidėjęs karas politikui nebuvo didelis netikėtumas. Daugelis Vakarų Europos gyventojų patyrė tikrą šoką ir tai atspindi pasikeitusi rinkėjų nuomonė.
Neseniai buvo paskelbti Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje karui jau prasidėjus vykusios gyventojų apklausos rezultatai.
„Jie atskleidė milžiniškus pokyčius, įvykusius europiečių mąstyme“, – kalbėjo A.Kubilius.
Šiuo metu net 68 proc. Vokietijos gyventojų remia Ukrainos narystę Europos Sąjungoje (ES), nors po Krymo okupacijos tokių buvo vos 31 proc.
„Europiečiai remia ginklų tiekimą Ukrainai, remia sankcijas Rusijai nepaisant galimo energijos išteklių pabrangimo. Europiečiai stipriai palaiko Ukrainą ir smerkia Rusijos veiksmus“, – vardijo A.Kubilius.
Pasieks rinkėjų balsas
Pasak europarlamentaro, tam tikrų dvejonių liko kai kurių šalių lyderių galvose – štai Nyderlandų premjeras Markas Rutte neseniai pasakė esąs prieš kandidatės statuso suteikimą Ukrainai.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nepritarė Vadovų Tarybos sprendimui, kuris paskelbtų embargą naftos ir dujų pirkimui iš Rusijos, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas svarstė, neva Ukrainos narystė ES gali išprovokuoti Rusijos pyktį.
„Kai kurie lyderiai neatsikratė mums visiškai nepriimtinų nuostatų, tačiau jie turbūt dar nepajuto, kad jų rinkėjai yra stipriai pasislinkę link Ukrainos ir link tų vertybių, kuriomis mes seniai vadovaujamės“, – įsitikinęs europarlamentaras.
Galima tik spėlioti, kodėl jie taip elgiasi. Galbūt kai kas tikrai bijo V.Putino, galbūt kai kas nerimauja dėl galimo smarkaus energijos išteklių pabrangimo ir rinkėjai skausmingai sureaguos į tokius pokyčius.
„Tai žmogiška ir natūrali reakcija, tačiau ji klaidinga ir ateina metas, kai Europos politikos lyderiams reikės keisti savo nuostatas“, – įsitikinęs A.Kubilius.
Jis siūlė sekti Ukrainos lyderystės pavyzdžiu, mat įvertinus pastarojo meto Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio elgesį ir pasakytas kalbas kiltų didelių sunkumų visoje ES surasti panašaus lygio lyderį.
A.Kubiliaus nuomone, V.Zelenskis šioje situacijoje yra stipriai laimintis politikas. Prezidento elgesys ir Ukrainos žmonių didvyriškumas kovojant su agresoriais neišvengiamai daro įtaką Europos politikos lyderių nuostatoms.
Vienijasi pasaulio politikai
„Ukrainos narystė ES yra tik politinės valios klausimas“, – įsitikinęs A.Kubilius.
Pagal ES taisykles nėra apibrėžta, kuriai šaliai galima suteikti kandidato statusą, o kuriai – ne. Kai Europos Komisija (EK) pateikia savo įvertinimą, Europos Taryba turi sutartinai balsuoti dėl kandidatės ir dar gauti Europos Parlamento pritarimą.
Nyderlandų premjeras M.Rutte neseniai svarstė, kad EK vertinimas turi būti ilgas ir gali užtrukti metus ar dar ilgiau. Kita vertus, EK pirmininkė Ursula von der Leyen viešai pareiškė, kad Ukraina yra mūsų šeimos narė ir ji bus ES.
Pasak europarlamentaro A.Kubiliaus, klausimo sprendimą lems EK darbas ir kaip europiečių valia bus išgirsta ES institucijoje bei atskirose šalyse. Politikas nenustebtų, jeigu abejojantys šalių lyderiai sulauks didesnio spaudimo iš eilinių piliečių.
Iniciatyvos šiuo klausimu ėmėsi ir A.Kubilius su bendraminčiais – jis inicijavo tarptautinį parlamentarų iš įvairių pasaulio šalių aljansą „United for Ukraine“, kuris galėtų tapti veiksminga jėga iškilus įvairiems klausimams ar abejonėms.
Politikas sveikintų ir Lietuvos politikų sprendimą prisijungti prie bendro fronto ir padėtų įtikinti svyruojančius politikus pakeisti nuomonę.
Išskyrė dvi svarbias kryptis
Ką EP gali padaryti, kad sustabdytų karą Ukrainoje?
„Karas efektyviausiai stabdomas Ukrainos pergalėmis fronte, o šiam tikslui pasiekti reikia ginklų“, – įsitikinęs A.Kubilius. Nors šioje srityje daugiau nuveikė JAV bei Jungtinė Karalystė, ES šalys stengiasi neatsilikti. Jų sąraše yra ir Lietuva, kuri taip pat tiekia Ukrainai ginkluotę.
ES karinei pagalbai Ukrainai skyrė 500 mln. eurų ir žada išleisti dar tiek pat.
Dar viena veiksminga priemonė – ES sankcijos Rusijai. V.Putinas turi pajusti, kad jis pralaimi tiek karo fronte Ukrainoje, tiek ekonominiame fronte prieš Vakarų sankcijas.
A.Kubiliaus nuomone, visiškai netoleruotina, kad ES neįveda embargo naftos, dujų ir anglių pirkimui iš Rusijos. Tai ne tik didelė politinė, bet ir moralinė klaida.
Kiekvieną dieną ES sumoka daugiau kaip 600 mln. eurų į V.Putino kišenę – tai maždaug 400 naujų tankų kaina. ES turėtų šią spragą užglaistyti.
„Tai būtų reikšmingas indėlis siekiant, kad V.Putinas ar kas nors kitas, esantis greta jo, suprastų: karą reikia nedelsiant stabdyti vien jau galvojant apie Rusijos likimą“, – kalbėjo europarlamentaras A.Kubilius.
Istorijos vadovėliuose nesunku rasti pavyzdžių, kad tokiomis aplinkybėmis išprotėjusio, milžiniškas klaidas darančio žmogaus klausimas kažkaip išsisprendžia. Rusijoje artėjama prie visiško kolapso ir kyla klausimas, kaip Rusija atrodys po karo ir po V.Putino.
„Nuolat bendraujame su Rusijos liberaliąja opozicija – tai žmonės, kurie jaučia atsakomybę dėl savo tėvynės ir galvoja apie Rusiją po V.Putino. Mums būtina visais būdais padėti jiems mintimis bei idėjomis sudėlioti kitokios Rusijos paveikslą“, – kalbėjo europarlamentaras A.Kubilius.
