Įvertino tolesnius ES veiksmus: Vakarų lyderiai nepasiruošę pasakyti, kad antrų prabangių atostogų nebebus

Ketvirtadienį Vakarų valstybių lyderiai renkasi Briuselyje, kur bandys sutarti, kaip toliau stabdyti Rusijos karo mašiną maitinančių pinigų srautus. Daliai Europos Sąjungos (ES) šalių raginant skelbti Rusijos naftos ir dujų embargą, kitos valstybės baiminasi pasekmių ne tik Ukrainai bei Rusijai, bet ir ES bei visam pasauliui.

Nuo Karo bėgantys ukrainiečiai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Nuo Karo bėgantys ukrainiečiai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 128 vaikai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 128 vaikai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Margarita Šešelgytė.<br>T.Bauro nuotr.
Margarita Šešelgytė.<br>T.Bauro nuotr.
Rasa Juknevičienė.<br>T.Bauro nuotr.
Rasa Juknevičienė.<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Vilpišauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Vilpišauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Karas Ukrainoje, Rusijos atakos suniokota mokykla Charkove.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Rusijos atakos suniokota mokykla Charkove.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Mar 24, 2022, 5:09 PM

Vertindami ES atsaką Rusijai ekspertai pabrėžia aiškų disonansą tarp Vakarų valstybių pareiškimų ir realių veiksmų, tačiau pastebi ir milžinišką visuomenių įtaką politikų sprendimams. Ekspertai įsitikinę – jeigu Europos valstybių gyventojai bus pasiryžę priimti augančias kainas, ES iš tiesų galėtų imtis ryžtingų ir tvarių sprendimų, kurie atneštų pergalę ne tik į Ukrainą, bet ir prieš vadinamąjį putinizmą.

R.Juknevičienė: „Svarbu, kad procesas nesibaigtų pusiaukėlėje“

Lygindama Europos Sąjungos (ES) veikimą ankstesnių geopolitinių konfliktų metu, pavyzdžiui, Krymo aneksijos atveju, ir tai, kaip ji sureagavo į dabartinę Rusijos invaziją į Ukrainą, europarlamentarė Rasa Juknevičienė teigė mananti, kad Bendrijos atsakas šiuo metu yra labai galingas.

Anot jos, ES pirmą kartą istorijoje pradėjo skirti savo pinigus ginkluotei. „Akivaizdu, kad V.Putinas nesitikėjo net ir tokio atsako, kuris buvo tuoj pat po vasario 24 dienos“, – tikino ji.

Vis dėlto, R.Juknevičienė sutinka, kad V.Putino įtaka Vakarų valstybėms atrodo „apgailėtinai“, o kova ES viduje dėl Rusijos naftos ir dujų embargo yra intensyvi. „ES praktiškai yra Vokietijos priklausomybės nuo Rusijos dujų ir kitų energetinių išteklių įkaitė“, – teigė ji.

„Po šoko, kuris įvyko vasario 24 dieną, visi nubudo. (...) Bet dabar, po to šoko, kyla pavojus, kad (sprendimus – aut.past.) gali nulemti požiūris į vidaus problemas. Kad po to nubudimo kai kurios šalys vėl neatsigultų ant kito šono ir toliau nedarytų tų pačių klaidų, kurias darė iki šiol.

Svarbiausia, aišku, yra energetiniai resursai, ir pagrindinis klausimas yra, ar iš tikrųjų ES politikai, lyderiai yra pasiruošę labai aiškiai pasakyti savo žmonėms, kad ruoškimės tam, jog dar vienų prabangių atostogų prie Viduržemio jūros galbūt nebebus, gal bus jos tik vienos, ne dvi kai kuriems, įpratusiems prie tokio gyvenimo.

Jeigu norime priimti sprendimus dėl dujų, kas yra ypač sudėtingas klausimas, bet net ir dėl naftos embargo, jau dabar nebefinansuoti V.Putino karo mašinos, aišku, kad tai kainuos – degalinėse kainos bus kitos.

Čia susiduriame su sudėtinga politikų dilema – gyvenimas nuo rinkimų iki rinkimų, gyvenimas toje nuolatinėje kovoje už rinkėjus, jų nuomones. Labai tai jaučiame, ypač iš tokių valstybių, kaip Vokietija, kur tikrai bijoma žengti tą žingsnį“, – kalbėjo R.Juknevičienė.

Jos teigimu, pagrindinis klausimas – ar ES pasiruošusi ilgai kovai, kuri atvestų pergalę ne tik į Ukrainą, bet ir prieš putinizmą.

Anot R.Juknevičienės, ES viduje šiuo metu taip pat kaunamasi ir dėl ES kandidatės statuso Ukrainai. Politikės teigimu, Prancūzijos ir Vokietijos visuomenėse jau įvyko didžiulis pokytis – apklausų duomenimis, net 62 proc. prancūzų bei 69 proc. vokiečių sako, kad Ukraina turi tapti ES nare.

„Jaučiu ir iš savo kolegų požiūrio į šį klausimą, kaip stipriai visuomenės veikia politikus, ypač šie pokyčiai šiose valstybėse gali vaidinti didelį vaidmenį. Labiausiai bijau visuomenės nuovargio nuo tų pačių naujienų. (...) Svarbu nepavargti ir stengtis, kad šis procesas nesibaigtų pusiaukėlėje – tas procesas, kurį vadinu V.Putino pabaigos pradžia“, – kalbėjo R.Juknevičienė.

M.Šešelgytė: „Karų istorijos rodo vieną tendenciją“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorės Margaritos Šešelgytės teigimu, lieka svarbus klausimas, kiek Vakarų visuomenės bus pasirengusios remti pokyčius, kurie galėtų įvykti ES, ir kiek jos bus pasirengusios išgyventi kylančias kainas.

„Karų istorijos rodo tokią tendenciją: iš pradžių yra šokas, tada noras padėti – gailestis, bet paskui jis tampa tokia norma, ir žmonės pavargsta nuo to.

Tada ištinka gyvenimas. Gyvenimas, kuomet nuvažiuoji į degalų kolonėlę ir turi susimokėti trigubai ar keturgubai daugiau, kuomet tavo stalas yra daug kuklesnis, negu buvo, ir tas gyvenimas turi politinių pasekmių.

Klausimas, ar Vokietijos toks labai drąsus žingsnis skirti papildomą 100 mlrd. eurų sumą gynybai bei atsisakyti ekonominio bendravimo su Rusija, kiek jis bus tvarus ilguoju laikotarpiu“, – svarstė M.Šešelgytė.

R.Vilpišauskas: „Yra erdvės konkretiems žingsniams“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Jean Monnet Chair profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad kol kas ES reakcija rodo disonansą tarp Bendrijos pareiškimų bei realių veiksmų ne tik energetinių išteklių, bet ir Ukrainos narystės ES klausimu.

„Skambūs pareiškimai buvo po vasario 24 dienos apie tai, kad Rusijos sukelta geopolitinė krizė iš esmės keičia Europos saugumo architektūrą, ir niekas nebus taip, kaip iki šiol.

Man atrodo, netgi būtų adekvatu lyginti dabartinę situaciją su pokyčiais, kurie prasidėjo baigiantis Šaltajam karui, tik, deja, dabar situacija juda blogąja prasme“, – svarstė R.Vilpišauskas.

Jo teigimu, ES neišnaudoja savo svarbiausio geopolitinio instrumento.

„Matyti kontrastas prisimenant 1993 metų Kopenhagos Europos vadovų tarybos susitikimą, kurio metu buvo pristatyti garsieji Kopenhagos kriterijai – detalizuotos politinės, ekonominės ir teisinės, administracinės sąlygos, kurias turėtų tenkinti Vidurio Rytų Europos šalys, jeigu jos siektų tapti ES narėmis.

Atkreipčiau dėmesį į tai, kad paskelbus Kopenhagos kriterijus, jau buvo nusiųsta aiški žinia, kad visos šios valstybės gavo narystės perspektyvą dar prieš joms pateikiant oficialius prašymus tapti ES narėmis.

Dabar matome, kad prasidėjus karui, Ukrainos prezidentas V.Zelenskis iš tiesų pasielgė protingai ir gana greitai susiorientavo pateikti oficialią paraišką. ES vadovų taryba greitai sureagavo, perdavė EK vertinti šią paraišką, kaip ir pridera pagal ES procedūras.

Bet sakyčiau, kad tai yra minimumas, ką iki dabar galėjo padaryti ES, ir ji kol kas neišnaudojo savo svarbiausio geopolitinio instrumento – narystės perspektyvos. Visa ES istorija rodo, kad būtent plėtra yra pats galingiausias ES turimas geopolitinis įrankis, kaip plėsti stabilumo ir demokratinių vertybių erdvę Europoje“, – kalbėjo profesorius.

„Kol kas matome atotrūkį tarp pasisakymų apie tektoninius lūžius, vykstančius šiuo metu, ir įprasto biurokratinio veikimo“, – pridūrė jis.

Ir artimiausiu metu, net Ukrainai netapus ES nare, anot R.Vilpišausko, yra erdvės konkretiems žingsniams, pavyzdžiui – paspartinti kliūčių prekybai tarp Ukrainos ir ES pašalinimą.

Taip pat būtų galima suteikti narystės privilegijas ukrainiečiams, ne Ukrainai, taip palengvinant ukrainiečių įsidarbinimą ES šalyse, traktuoti juos kaip ES piliečius darbo rinkos prasme.

Be to, ir nesuteikiant Ukrainai balso teisės, jos atstovus galima įsileisti į ES institucijas – kad jaustųsi įtraukti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.