Jo teigimu, Rusijos karas Ukrainoje pirmiausiai yra spąstai Vladimirui Putinui, o šio karo architektas – visai ne dabartinis šalies vadovas.
Istorinių klaidų spiralė
Rusijos kariuomenei patekus į savotišką aklavietę Ukrainoje, ne vienam kyla klausimų, kaip Kremliaus specialistai, puldami Ukrainą, sugebėjo taip apsiskaičiuoti dėl savo pajėgumų.
M.Laurinavičius įsitikinęs, jog šis karas – tai Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, bet ne Vladimiro Putino, planas, kuriuo jis pirmiausiai siekė savo asmeninių tikslų.
„S.Šoigu pastaraisiais metais tapo pačiu įtakingiausiu Rusijos politiku po V.Putino. Nuo praėjusių metų pradžios jis tapo antru po V.Putino, be konkurencijos.
Jam šis planas buvo reikalingas dėl visų imperinių pačios Rusijos ambicijų, to neneigiu, bet šiame režime visada siūlau žiūrėti ne tik į valstybinius dalykus, bet dar labiau žiūrėti į asmeninius interesus.
S.Šoigu šio karo reikėjo tam, kad jis taptų V.Putino įpėdiniu. Jeigu jis būtų šį karą laimėjęs, jis tikrai būtų tuo įpėdiniu tapęs. S.Šoigu būtų tapęs ne mafijos krikštatėvis, kaip V.Putinas, o iš tikrųjų caras – jis būtų susikūręs tą valdžios piramidę. Kai turi tokį tikslą, priemonės nebeįdomios. Tada iškeli politinį tikslą, ir jį reikia įgyvendinti“, – savo versiją „Žinių radijo“ laidoje pateikė M.Laurinavičius.
Anot jo, yra ir technokratinis paaiškinimas, kodėl Rusija galėjo taip pervertinti savo galimybes laimėti šį karą.
„Kai visoms tarnyboms buvo duota analizuoti karo pasekmes, ir kai jie žino, kad karo nebus, bet jiems duodama užduotis išanalizuoti pasekmes, kaip juos sutiks ir visa kita, tokiu atveju Rusijoje duodamas atsakymas toks, kokio reikia tam, kas klausia – o jam gi reikia, kad viskas gerai, per dvi dienas užimsime“, – pastebėjo analitikas.
Per didelė, pavojinga S.Šoigu įtaka V.Putinui, anot jo, buvo pastebima gerokai prieš karą.
„Kad jis gali vienas įtikinti, nors, kaip matėme per garsųjį saugumo tarybos posėdį, kuris nebuvo saugumo tarybos posėdžiu, kas buvo padaryta su S.Naryškinu. Tai rodo, kad jau tada S.Naryškinas akivaizdžiai prieštaravo“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Politikas visų priežasčių, atvedusių Rusiją į šį karą, visumą vadina „istorinių klaidų spirale“.
„Viskas prasidėjo praėjusių metų pavasarį, kai Rusija pradėjo operaciją, kurią buvau pavadinęs naujosios Karibų krizės eskalavimu. Jie tai darė sąmoningai. Jie priėmė sprendimą eskaluoti Karibų krizę, nes, kaip jie sakė, Vakarai yra visiškai nepasiruošę ir negali atlaikyti jokios Karibų krizės, ir tada „laimime karą be karo“.
Tada buvo Vakarų, ypač JAV, pusės klaida – J.Bidenas tuo metu pasirodė silpnas prezidentas: iš pradžių pavadino V.Putiną žudiku, tada paprašė susitikimo su tuo žudiku. Jis pasiuntė prie Ukrainos krantų karo laivus, tada staigiai atšaukė, kai rusai pradėjo telkti kariuomenę.
Tada Rusija nusprendė, kad jie jau laimėjo – vadinasi, reikia eiti toliau. Jie save stūmė į kampą – nežinau, kas įtikino S.Šoigu ar V.Putiną, kad reikia skelbti ultimatumą Vakarams atitraukti NATO sienas iki buvusių 1993 metais. Kas buvo ir visiems mąstantiems Rusijoje aišku, kad nieko iš to nebus“, – įvardijo M.Laurinavičius.
„Dabar jau manau, kad tai galėjo būti kažkieno spąstai V.Putinui – priversti ar įstumti jį į kampą, kad jis nebeturėtų jokios kitos išeities. Jie įstūmė save į kampą taip, kad atsitraukimo kelio nebėra“, – pridūrė jis.
M.Laurinavičiaus teigimu, amerikiečių ir ukrainiečių žvalgybos duomenimis, Rusija priėmė sprendimą pradėti karą kelios dienos po to, kai Vakarai labai aiškiai suformulavo, kad Vakarai nieko, ko V.Putinas reikalauja, tikrai neduos.
Vienas Britanijos leidinių pranešė, kad trys pasikesinimai į Ukrainos prezidentą V.Zelenskį buvo sužlugdyti pačios Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB). M.Laurinavičius įsitikinęs, kad tokia informacija – teisinga.
„Tai kaip amerikiečių žvalgyba viską žinojo iki detalių, kaip atrodo karo planas, kur puls, kada puls? Gera žvalgyba reiškia, kad žmonės yra viduje, ir kurie ne šiaip vidurinio lygio – kurie prieina prie pačios slapčiausios informacijos.
Viena iš priežasčių, dėl ko jie pralaimės šį karą – šio režimo viduje ne tik skilimai prasidėjo, režimas yra tiek iš vidaus morališkai supuvęs“, – pabrėžė jis.
M.Laurinavičius teigė tiksliai žinantis net kelis atvejus, kai patys FSB karininkai pardavinėja valstybės paslaptis už 2 tūkst. dolerių.
