– Kaip po šią savaitę NATO viršūnių susitikimo Briuselyje vertinate dar kartą pakartotą aljanso sprendimą neapsaugoti Ukrainos oro erdvės? – lrytas.lt paklausė V. Tutkaus.
– NATO laikosi jau anksčiau deklaruotos savo pozicijos – visomis išgalėmis padėti Ukrainai, tačiau stengtis išvengi tiesioginio susidūrimo su Rusijos karinėmis pajėgomis, kas jau reikštų karą tarp NATO ir Rusijos.
– Rusijos armijos apsuptame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje žmonės jau miršta iš bado. Charkovas nuo pat karo pradžios jau mėnesį bombarduojamas kasdien. Ten maisto atsargų ir vandens likę vos kelioms dienoms, žudomi vaikai, pagyvenę žmonės, apšaudomi humanitariniai koridoriai. Tai – akivaizdus Rusijos genocidas prieš taikius Ukrainos gyventojus. Nejaugi NATO ir toliau tik stebės, ką daro V.Putino Rusija Ukrainoje?
– NATO buvo sukurtas užkardyti karus ir neleisti, kad karai vyktų aljansui priklausančiose šalyse. Galbūt NATO galėtų imtis veiksmų ir prieš genocidą, tačiau, matyt, yra vertinama tai, kad, įžengus į Ukrainą, yra pakankamai reali grėsmė kilti trečiajam pasauliniam karui.
Tai, kad Rusija vykdo genocidą prieš taikius Ukrainos žmones, man net nekyla abejonių ir jokių komentarų tam nebereikia.
– Kaip tuomet paaiškintumėte NATO šalių narių ir JAV buvimą bei kariavimą dvidešimt metų Afganistane, kuris nepriklauso aljansui?
– Po tragiškų 2001 m. rugsėjo įvykių Niujorke buvo aktyvuotas 5-asis sutarties straipsnis, nes JAV užpuolė Afganistano teroristai. Visas Aljansas vieningai ėmėsi atsako, nes buvo užpulta šalis narė.
Tai – akivaizdus pavyzdys, kad pradedamas aktyvuoti 5-asis Aljanso sutarties straipsnis, kai užpuolama kuris nors jam priklausnati šalis.
– Rusija deklaravo, esą per kelias dienas parklupdys Ukrainą ir nušalins jos teisėtą valdžią. Akivaizdu, kad šis planas žlugo. Ką, kaip patyręs kariškis, manote apie dabartinę situaciją Ukrainoje – ar Rusijos armija pralaimi?
– Rusijos ir jos karinė vadovybė nesugebėjo įvertinti Ukrainos ryžto, valios bei jėgų gintis. Todėl planas per dvi-tris dienas nužygiuoti iki Kyjevo žlugo.
Tačiau juk planavimas karo metu nesustoja. Kai Rusija pamatė, kad jos kariniai daliniai įstrigo, o visas pasaulis, smerkdamas invaziją, stojo į Ukrainos pusę, greičiausiai, pereinama į kitą etapą – vykdyti taikių žmonių genocidą ir alinti ukrainiečių karinius pajėgumus, siekiant išlaikyti užgrobtas teritorijas bei pergrupuoti savo pajėgumus.
Nuolat bombarduojami miestai. Jau panaudotos vakuuminės ir fosforinės bombos. Paleistos „Kinžal“ raketos. Nemanau, kad visa tai yra karinė būtinybė. Taip „kariaudama“ Rusija siekia visam pasauliui demonstruoti savo garinę galią.
– Po NATO viršūnių susitikimo ir Aljanso vadovybė, ir Vokietijos bei Amerikos vadovai pakankamai griežtai įspėjo Rusiją dėl cheminio ir biologinio ginklų panaudojimo Ukrainoje. Rusams buvo nedviprasmiškai pagrasinta pačiu griežčiausiu atsaku. Gal tokią Vakarų poziciją lėmė jau panaudotos vakuuminės ir fosforinės bombos?
– Kaip suprantu, visas pasaulis dabar itin akylai stebi, ar Rusija ryšis Ukrainoje panaudoti masinio naikinimo ginklus. Demokratinių, blaivaus proto šalių vadovai, suprantantys, kad dera paisyti karybos bei karų dėsnių, apie tai net negalvotų. Tačiau šiuo atveju karą be jokios priežasties pradėjo Rusija, kuriai, kaip matome, jokie karybos dėsniai neegzistuoja. Todėl sunku nuspėti, ko dar gali griebtis V. Putinas ir jo aplinka Ukrainos atžvilgiu.
Kaip jau sakiau, Rusijos armija šiuo metu Ukrainoje įstrigusi. Tai – joks laimėjimas. Ar V. Putinas susitaikytų su pralaimėjimu, ar vis dėlto nuspręs rimtai derėtis su Ukraina, nežinia. Būtų idealu, kuo greičiau skelbti paliaubas ir sėsti prie derybų stalo.
Net neabejoju, kad NATO vadovybė akylai stebi, kaip elgiasi Rusija ir kas darosi Ukrainoje. Taip pat esu tikras, kad Aljansas dėlioja ir analizuoja ne vieną karo baigties scenarijų. Tačiau tikrai neatmetama ir tai, kad V. Putinas gali griebtis masinio naikinimo ginklų.
– Greičiausiai tokiu atveju jau NATO imtųsi karinių veiksmų prieš Rusiją?
– Esu tikras, kad masinio naikinimo ginklų Aljansas tikrai nesiimtų. NATO bet kokių konfliktų metu visada laikosi karybos dėsnių ir prieš civilius žmones nekariauja.
– Kai kurie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio aplinkos žmonės užsiminė, kad gali atsitikti ir taip, jog ukrainiečiai paleis raketas į Rusijos teritorijas. Kaip vertintumėte tokius sprendimus?
– Manyčiau, nebūtų teisingas sprendimas, jei ukrainiečiai šaudytų į taikius Rusijos žmones ar civilinės paskirties objektus. Tačiau, jeigu būtų taikomasi į karinius objektus, vadavietes, poligonus ar karinę techniką, būtų absoliučiai suprantama ir pateisinama. Karas yra karas. Juk Rusija užpuolė Ukrainą, o ne – atvirkščiai.
Man iki šiol sunku suprasti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žodžius, esą jie neketina užpulti jokių pasaulio šalių ir Ukrainos irgi neužpuolė. Dar ciniškesni V. Putino žodžiai Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, esą Rusija neplanuoja pulti Ukrainos.
– Ar Lietuvai jau reikia ruoštis karui?
– Nori taikos – ruoškis karui. Man džiugu, kad dabartinė Lietuvos valdžia šalies gynybos srityje ėmėsi tų dalykų, kurių jau seniai derėjo imtis.
Vis dėlto laikausi nuostatos, kad tikimybė, jog Rusija užpultų NATO valstybę, yra minimali. Neturiu menkiausios abejonės, kad, jeigu tam ryžtųsi, iš karto būtų aktyvuotas 5-asis straipsnis ir Rusija gautų griežtą atsaką.
Manyčiau, kad ir Rusija tuo neabejoja. Įsivelti į karą, kuris iš karto būtų pralaimėtas arba baigtųsi kartu su gyvenimu mūsų planetoje, galėtų tik beprotis.
Tačiau be jokios panikos, blaiviai vertinant situaciją visame pasaulyje, Lietuvai derėtų įvertinti savo gynybos pajėgumus bei planus. Juolab, kad NATO šiuo metu atlieka visa, kas būtina šalių narių gynybai.
– Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir kai kurie mūsų šalies politikai jau garsiai kalba, kad būtina susirūpinti Suvalkų koridoriaus gynyba. Ar tai, jūsų manymu, įmanoma padaryti greičiau, nei priešai jį užimtų?
– Žinoma. Jei būtų aktyvuotas 5-asis Ajanso sutarties straipsnis, NATO tikrai kariautų. O kaip būtų kariaujama, kas ką pultų ir kas ką gintų, seniai sudėliota NATO gynybos planuose.
Mano galva, Suvalkų koridorius nėra kažkuo ypatinga ar pavojinga vieta. Nereikėtų pamiršti, kad dar yra Rusijai priklausantis Kaliningradas. Logiška būtų, pirmiausia, šią sritį užimti.
– Jūs ruošiatės mūsų šalies gynybai?
– Esu vienas iš Lietuvos nepriklausomybės gynėjų ir valstybės kūrėjų. Nesiruošiu niekur bėgti. Manau, kad Lietuvos kariuomenės vadovybė rastų man vietą, kur galėčiau panaudoti savo gebėjimus ir patirtį.
